„Aš sužinojau, kad žmonės pamirš, ką tu sakei, žmonės pamirš, ką tu padarei, bet jie niekada nepamirš, kaip tu juos privertei jaustis”
(Maya Angelou)
Savitarpio palaikymo grupės – tai erdvės, kuriose susitinka širdys ir patirtys. Erdvės, kuriose kuriasi tarpusavio saugumas, pasitikėjimas bei bendrystė vieni kitiems. Savitarpio paramos grupės naudingos, nes jos suteikia galimybę žmonėms dalytis savo patirtimi ir jausmais, kas gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir stiprinti emocinę gerovę. Šios grupės kuria saugią aplinką, kur kiekvienas gali jaustis išgirstas ir suprastas ir priimtas. Be to, dalyvavimas tokiose grupėse padeda įgyti naujų įgūdžių, sprendžiant kasdienius iššūkius ir problemas, taip pat stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais. Dalinamės SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistų organizuojamų savitarpio palaikymo grupių veiklų apžvalga.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus. 
Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/01/02/veiklu-ciklo-padovanok-sau-rudens-apzvalga/). Koliažo kūrimas leidžia atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti, o refleksija padeda geriau pažinti save, savo norus ir tikslus, skatina siekti jų įgyvendinimo, didina savivertės jausmą. Trečiasis veiklų ciklo susitikimas buvo skirtas vidiniam savo pasauliui patyrinėti ir jam pastiprinti. Pirmiausia veiklų dalyviai supažindinti su Virdžinijos Satir sukurtu unikaliu asmeninio tobulėjimo įrankiu- „Penkiomis laisvėmis“, o įrankis išbandytas praktiškai, pasitelkiant terapinio filmuko peržiūrą, bei reflektuojant patyrimus. Filmo terapija- tai metodas, padedantis atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti. Grupinė refleksija skatina praplėsti akiratį, didina savivertės jausmą, keičia suvokimą, motyvuoja ir įkvepia geriau pažinti save, bei priimti kitus. Antroje susitikimo dalyje, pasitelkus „Atradimų sodo“ metaforines korteles, skatintas asmens savęs priėmimas, kūrybinis mąstymas, ieškota savo stipriųjų savybių, atsakymų į kylančius klausimus, išsikeliant asmeninius tikslus (daugiau informacijos apie asmeninio tobulėjimo įrankį ir jo taikymą, terapinio filmo nuorodą ir informaciją apie metaforinių kortelių panaudojimą rasite ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/12/29/savitarpio-palaikymo-grupiu-patirtys/). 
Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Audronė Kanapinskienė ir Ingrida Valuckienė kvietė moteris į unikalią kelionę savęs pažinimo link. Moterų savitarpio paramos grupė tapo saugiu uostu, kuriame dešimt dalyvių galėjo atvirai dalintis savo jausmais, augti kūrybiškai ir stiprinti tarpusavio ryšius. Per šešis skirtingus užsiėmimus moterys turėjo galimybę, atrasti kūrybiškumą: Kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip ,,Saulutė ritas’’ ir šiaudinių sodų tvėrimas, leido moterims išreikšti save meninėmis priemonėmis ir atrasti naujų talentų. Išsaugoti tradicijas: Edukacija apie senuosius lietuviškus patiekalus ir pažintinis žygis Kulautuvoje ne tik praturtino žinias apie kultūrą, bet ir stiprino ryšį su gamta. Rūpintis savimi: Užsiėmimai, skirti savistabai ir emocijų valdymui, padėjo moterims geriau pažinti save ir sumažinti stresą. Kurti bendruomenę: Draugiška ir jauki grupės atmoesfera skatino atvirumą ir pasitikėjimą, o bendros veiklos stiprino tarpusavio ryšius.
Moterų savitarpio paramos grupės kelionę vainikavo ypatingas užsiėmimas, kurį vedė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus psichologė N. Sutkutė. Neuroedukacijos paslapčių vedamos, dalyvės pasinėrė į atsipalaidavimo ir savęs pažinimo pasaulį. Užsiėmimo metu moterys išreiškė savo emocijas kūrybiškai ir neįprastai. Piešimas užmerktomis akimis ore tapo tarsi meditacija, leidusia pasinerti į save ir išlaisvinti kūrybinę energiją. O, vėliau, perkeliant šias emocijas ant popieriaus, dalyvės galėjo geriau išreikšti ir suprasti savo jausmus. Moterų savitarpio paramos grupės pagrindinis tikslas buvo suteikti emocinę, psichologinę ir praktinę paramą moterims, skatinti jų asmeninį augimą ir stiprinti tarpusavio ryšius. Grupės misija- kurti saugią erdvę, kurioje moterys jaustųsi išklausytos, suprastos ir priimtos, bei padėti joms įveikti asmeninius iššūkius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir atrasti vidinius resursus. Moterų savitarpio paramos grupė tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per kūrybines veiklas, bendravimą ir palaikymą galima padėti moterims pasiekti asmeninės ir emocinės gerovės. Ši grupė įrodo, kad investuojant į moterų savirealizaciją, stipriname visą bendruomenę. Norime padėkoti Vilkijos miesto bibliotekos bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei ir Vilkijos kultūros centro renginių organizatorei Loretai Maliukevičienei, už galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse,,Saulutė ritas”, margučių marginiame. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų seniūnams Pauliui Amanaičiui, Arūnui Bačiūnui, Šarūnui Pikeliui, Kauno rajono Batniavos bendruomenei, kurie palaiko socialinio darbo specialisčių iniciatyvas, suteiktas patalpas, finansinę paramą. edukatoriai ,,Miško gryčia” Editai Duobienei, už edukaciją senieji lietuviški patiekalai, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus darbuotojams Vidai ir Arūnui Sniečkams už edukaciją ,,Šiaudinių sodų tvėrimas”, Vilkijos neįgaliųjų sąjungai ir Zalensų poilsio pramogų slėnio savininkams Irmantui ir Simonai Zalensams. Vieningoje bendruomenėje lengva daryti gerus darbus.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę. Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Publikaciją parengė SBĮ kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Aušra Ališauskienė
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.
Rudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis. Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
