- Pasaulyje kasmet dėl savižudybės miršta daugiau nei 720 000 žmonių; ¹
- Lietuvoje 2022 m. nusižudė 527 asmenys (savižudybių skaičius nuosekliai mažėja: nuo 2010 m. mirčių skaičius sumažėjo beveik perpus (2010 m. nusižudė 1018 asmenys);²
- 2021 m. pasaulyje tarp 15–29 metų amžiaus žmonių savižudybė buvo trečia pagrindinė mirties priežastis; ¹
- 2022 m. Lietuvoje daugiausiai nusižudžiusių asmenų buvo 55–59 ir 60–64 m. amžiaus grupėse; ²
- Lietuvoje 2010–2022 m. kaimo gyventojų mirtingumas dėl savižudybių buvo apie 1,5 karto didesnis, nei miesto gyventojų; ²
- Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis. Kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų.
Rugsėjo 10-oji pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio psichikos sveikatos organizacija 2024-2026 m. savižudybės prevencijos dienos temą skelbia „Savižudybės naratyvo keitimas“ kartu su kvietimu veikti – „Pradėkime pokalbį“.
Šia tema siekiama mažinti savižudybės stigmą ir skatinti atvirus pokalbius, siekiant užkirsti kelią savižudybėms. Savižudybė – sudėtingas reiškinys, apie kurį gana mažai kalbama(si), o kartais apskritai vengiama atvirai kalbėti(s), todėl sklando daug ir įvairių mitų. Juos išsklaidyti ir formuoti teisingas nuostatas, susijusias su savižudybės reiškiniu − vienas svarbiausių savižudybės prevencijos uždavinių. Svarbu keisti tai, kaip mes suvokiame šią sudėtingą problemą, ir pereiti nuo tylos ir stigmos kultūros prie atvirumo, supratimo ir palaikymo. Klaidinanti informacija trukdo teisingai įvertinti mąstančio apie mirtį žmogaus situaciją, jam gresiantį pavojų, nes būtent šiuo atveju − labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą. Kvietimas veikti skatina visus pradėti pokalbį apie savižudybę ir savižudybių prevenciją. Kiekvienas pokalbis, kad ir koks mažas būtų, prisideda prie palankios ir suprantančios visuomenės kūrimo. Pradėdami šiuos gyvybiškai svarbius pokalbius galime sugriauti kliūtis, didinti sąmoningumą.
Šią, pokalbio svarbos idėją, puikiai atspindintis, iniciatyvos “Ir Tu gali padėti” pokalbis su žmonėmis, kurie išdrįso pradėti tokį pokalbį: https://www.youtube.com/watch?v=tVAY43aZAX4
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
Taigi, kaip pradėti pokalbį, kaip paklausti? Pvz. „Atrodai labai prislėgtas, papasakok apie tai, kaip jautiesi“, “Aš girdžiu, jog sakai, kad nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę?” Suicidologas P. Skruibis sako, jog galima užduoti tokį klausimą: “Aš matau, kad tu kažkoks kitoks, matau, kad esi labiau prislėgtas, šiaip sakai, kad viskas beprasmiška. Ir aš žinau, kad tokiais atvejais žmonės pradeda galvoti apie savižudybę. Ar gali būti, kad ir tu galvoji apie savižudybę?” Toks klausimas, dėl suprantamų priežasčių, žmonėms dažniausiai skamba baugiai.
Kodėl žmonės vengia tiesaus klausimo apie savižudybę? Kaip pastebi Jaunimo linija, tai labai natūrali baimė – „o ką aš darysiu, jeigu išgirsiu teigiamą atsakymą?“. Žinoma, kad gali būti labai sunku ir neramu kalbėti su prislėgtu žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, tačiau tai yra vienintelis būdas suteikti pagalbą. Gavus teigiamą atsakymą, nereikia skubėti nieko daryti, reikia išgirsti žmogų ir suprasti, kokios to priežastys, kas jo gyvenime vyksta, dėl ko jis taip galvoja, tyrinėti žmogaus situaciją: “papasakok apie tai daugiau”. Ir tada padėti surasti pagalbą, kur žmogus galėtų kreiptis. Vis dėlto pirmas žingsnis – paklausti ir išklausyti.
Daugiau informacijos apie tai, kaip kalbėtis, kaip atpažinti savižudybės riziką ir ką daryti, galima išgirsti šioje trumpoje (10min) psichologės Valijos Šap paskaitoje, kuri kartu ir labai puiki priemonė atnaujinti jau turimas žinias apie savižudybės prevenciją: https://www.youtube.com/watch?v=dKkABJ3OzPk
Dar keletas naudingų nuorodų:
- Pagalbos linijos telefonu ir internetu: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/ ;
https://tuesi.lt/pagalbos-teikejai/
- Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815
Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja Kviečiame bendruomenes, organizacijas ir šeimas ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Skubi pirminė psichologo konsultacija teikiama susisiekus su nemokamu tel. 1815 pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val., VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas. Čia gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, bei asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę.
- Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės arba yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, t. y. jis pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą,jei žinoma asmens buvimo vieta.
- Informacija apie savižudybės riziką ir pagalba, informacinis portalas specialistams, bendruomenei ir kiekvienam susiduriančiam su žmogumi krizėje: https://tuesi.lt/
- Pagalba sau ir artimąjam, savižudybės priežastys ir požymiai: https://pagalbasau.lt/savizudybe/
- Asociaciją “Artimiems” – tai socialinė iniciatyva įkurta nusižudžiusių artimųjų ir skirta visiems, patyrusiems tokią netektį. https://www.facebook.com/artimiems
„Viena savižudybė sukrečia apie 10 žmonių. Mes siekiame suvienyti ir suburti nusižudžiusių artimuosius, nes čia net ir nepažįstamas žmogus gerai supranta kito skausmą ir gali tapti labai artimas.”. Asociacija siekia, kad ištikus nelaimei, artimieji žinotų, jog yra ne vieni ir čia visad gali rasti emocinę pagalbą – organizuojamos nemokamos savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kupiškyje ir Kėdainiuose, taip pat dalinamasi naudinga literatūra, nuorodomis bei kita informacija, padedančia išgyventi tokią netektį.
- Gairės kaip kalbėtis su vaiku apie savižudybę: https://pagalbavaikams.lt/pagalba/savi%C5%BEudyb%C4%97/vaikui-apie-savi%C5%BEudyb%C4%99/
Rekomendacijos:
- Spektaklis “Nuostabūs dalykai”, teatras Kitas kampas.
Pagal Duncano Macmillano pjesę pastatytas spektaklis “Nuostabūs dalykai“ prajuokins iki ašarų ir ne sykį privers nuryti gumulą gerklėje. Tai istorija apie paprastą jauną vyrą, gyvenime patyrusį didžiulių išbandymų, bet radusį būdą nepalūžti. Tas stebuklingas būdas – tai nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi, sąrašas.
Dėmesio: amžiaus cenzas: N-14; taip pat gali trikdyti asmenis, išgyvenusius artimojo savižudybę.
Pasirūpinkite savimi. Savižudybės tema visada paveikia jausmus, todėl nevenkite pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kolegomis, draugais, artimaisiais ♥
Straipsnį parengė psichologė Neringa Sutkutė
[1] Pasaulio psichikos sveikatos organizacijos duomenimis
[2] Lietuvos Higienos instituto duomenimis