Autorius: Kristina Banuškevičienė
Moterų savitarpio paramos grupių patirtys ir patyrimai
„Aš sužinojau, kad žmonės pamirš, ką tu sakei, žmonės pamirš, ką tu padarei, bet jie niekada nepamirš, kaip tu juos privertei jaustis”
(Maya Angelou)
Savitarpio palaikymo grupės – tai erdvės, kuriose susitinka širdys ir patirtys. Erdvės, kuriose kuriasi tarpusavio saugumas, pasitikėjimas bei bendrystė vieni kitiems. Savitarpio paramos grupės naudingos, nes jos suteikia galimybę žmonėms dalytis savo patirtimi ir jausmais, kas gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir stiprinti emocinę gerovę. Šios grupės kuria saugią aplinką, kur kiekvienas gali jaustis išgirstas ir suprastas ir priimtas. Be to, dalyvavimas tokiose grupėse padeda įgyti naujų įgūdžių, sprendžiant kasdienius iššūkius ir problemas, taip pat stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais. Dalinamės SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistų organizuojamų savitarpio palaikymo grupių veiklų apžvalga.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus. 
Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/01/02/veiklu-ciklo-padovanok-sau-rudens-apzvalga/). Koliažo kūrimas leidžia atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti, o refleksija padeda geriau pažinti save, savo norus ir tikslus, skatina siekti jų įgyvendinimo, didina savivertės jausmą. Trečiasis veiklų ciklo susitikimas buvo skirtas vidiniam savo pasauliui patyrinėti ir jam pastiprinti. Pirmiausia veiklų dalyviai supažindinti su Virdžinijos Satir sukurtu unikaliu asmeninio tobulėjimo įrankiu- „Penkiomis laisvėmis“, o įrankis išbandytas praktiškai, pasitelkiant terapinio filmuko peržiūrą, bei reflektuojant patyrimus. Filmo terapija- tai metodas, padedantis atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti. Grupinė refleksija skatina praplėsti akiratį, didina savivertės jausmą, keičia suvokimą, motyvuoja ir įkvepia geriau pažinti save, bei priimti kitus. Antroje susitikimo dalyje, pasitelkus „Atradimų sodo“ metaforines korteles, skatintas asmens savęs priėmimas, kūrybinis mąstymas, ieškota savo stipriųjų savybių, atsakymų į kylančius klausimus, išsikeliant asmeninius tikslus (daugiau informacijos apie asmeninio tobulėjimo įrankį ir jo taikymą, terapinio filmo nuorodą ir informaciją apie metaforinių kortelių panaudojimą rasite ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/12/29/savitarpio-palaikymo-grupiu-patirtys/). 
Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Audronė Kanapinskienė ir Ingrida Valuckienė kvietė moteris į unikalią kelionę savęs pažinimo link. Moterų savitarpio paramos grupė tapo saugiu uostu, kuriame dešimt dalyvių galėjo atvirai dalintis savo jausmais, augti kūrybiškai ir stiprinti tarpusavio ryšius. Per šešis skirtingus užsiėmimus moterys turėjo galimybę, atrasti kūrybiškumą: Kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip ,,Saulutė ritas’’ ir šiaudinių sodų tvėrimas, leido moterims išreikšti save meninėmis priemonėmis ir atrasti naujų talentų. Išsaugoti tradicijas: Edukacija apie senuosius lietuviškus patiekalus ir pažintinis žygis Kulautuvoje ne tik praturtino žinias apie kultūrą, bet ir stiprino ryšį su gamta. Rūpintis savimi: Užsiėmimai, skirti savistabai ir emocijų valdymui, padėjo moterims geriau pažinti save ir sumažinti stresą. Kurti bendruomenę: Draugiška ir jauki grupės atmoesfera skatino atvirumą ir pasitikėjimą, o bendros veiklos stiprino tarpusavio ryšius.
Moterų savitarpio paramos grupės kelionę vainikavo ypatingas užsiėmimas, kurį vedė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus psichologė N. Sutkutė. Neuroedukacijos paslapčių vedamos, dalyvės pasinėrė į atsipalaidavimo ir savęs pažinimo pasaulį. Užsiėmimo metu moterys išreiškė savo emocijas kūrybiškai ir neįprastai. Piešimas užmerktomis akimis ore tapo tarsi meditacija, leidusia pasinerti į save ir išlaisvinti kūrybinę energiją. O, vėliau, perkeliant šias emocijas ant popieriaus, dalyvės galėjo geriau išreikšti ir suprasti savo jausmus. Moterų savitarpio paramos grupės pagrindinis tikslas buvo suteikti emocinę, psichologinę ir praktinę paramą moterims, skatinti jų asmeninį augimą ir stiprinti tarpusavio ryšius. Grupės misija- kurti saugią erdvę, kurioje moterys jaustųsi išklausytos, suprastos ir priimtos, bei padėti joms įveikti asmeninius iššūkius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir atrasti vidinius resursus. Moterų savitarpio paramos grupė tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per kūrybines veiklas, bendravimą ir palaikymą galima padėti moterims pasiekti asmeninės ir emocinės gerovės. Ši grupė įrodo, kad investuojant į moterų savirealizaciją, stipriname visą bendruomenę. Norime padėkoti Vilkijos miesto bibliotekos bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei ir Vilkijos kultūros centro renginių organizatorei Loretai Maliukevičienei, už galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse,,Saulutė ritas”, margučių marginiame. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų seniūnams Pauliui Amanaičiui, Arūnui Bačiūnui, Šarūnui Pikeliui, Kauno rajono Batniavos bendruomenei, kurie palaiko socialinio darbo specialisčių iniciatyvas, suteiktas patalpas, finansinę paramą. edukatoriai ,,Miško gryčia” Editai Duobienei, už edukaciją senieji lietuviški patiekalai, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus darbuotojams Vidai ir Arūnui Sniečkams už edukaciją ,,Šiaudinių sodų tvėrimas”, Vilkijos neįgaliųjų sąjungai ir Zalensų poilsio pramogų slėnio savininkams Irmantui ir Simonai Zalensams. Vieningoje bendruomenėje lengva daryti gerus darbus.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę. Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Publikaciją parengė SBĮ kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Aušra Ališauskienė
Gera turėti kultūrą skleidžiančių partnerių ir būti bendrakūrėjais
Jei mūsų, socialinių darbuotojų darbui su šeimomis, socialinė veikla anksčiau buvo nukreipta į pagalbos teikimą šeimai, tai dabar apima ir sociokultūrines sritis, aprėpiančias žmogaus kultūrinės raiškos santykį su aplinka, padedančias žmonėms suvokti save, pažinti aplinką ir tobulėti visose srityse. Socialinio darbo sritis – socialinės problemos išryškinimas ir sprendimas, tačiau nūdienoj socialinis darbuotojas susiduria su naujais iššūkiais, vis naujus iššūkius siūlančiame pasaulyje ir vis labiau globalizuotoje visuomenėje. Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą. Sociokultūrinei veiklai plėtoti nereikalaujama nuolatinių specialistų, nes nėra patvirtintos konkrečios jos apibrėžtys, tačiau jos būtinybė akivaizdi besikeičiančių vertybių Lietuvos visuomenėje, nes esanti socialinės paramos sistema nėra orientuota į žmones, kuriems sociokultūrinės paslaugos reikalingos. Taigi mūsų prerogatyva ir yra suvokti šią dinamiką ir pasireikšti ten, kur galima padėti, nežeidžiant žmogaus individualybės. Todėl pasitelkę Kauno rajono kultūros centrų narių, kaip pozityviosios kultūrinės socializacijos valdytojų pagalbą ir iniciatyvas, įtraukiame savo paslaugų gavėjus į kultūros sferą.
Jeigu socialiniai ir kultūriniai renginiai apima švietimą, auklėjimą, menus, ir bendruomenių plėtrą, vadinasi, socialinio ir kultūros centro darbuotojo tikslai labai panašūs- skatinti žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, perteikti jiems pozityvias vertybes, spręsti socialinės atskirties, individų ir visuomenės problemas, kartais net siekiant kartu sėkmingai spręsti jų savanoriško pasitraukimo iš disfunkcinių grupių, kuriose paprastai ieškoma savito emocinio pasitenkinimo.
Bendra meninė veikla su vaikais padeda užmegzti šiltus santykius, ugdyti jų kūrybinę-meninę raišką grindžiančius psichofizinius gebėjimus, aktyvumą ir orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, todėl buriame vaikus bendrai veiklai, gerinant jų socialinius ir tarpusavio santykius, orientuojantis į naudas ilgalaikėje perspektyvoje, nes esame įsitikinę, kad dar vaikystėje įgyti socialiniai ir kultūriniai gebėjimai sudarys palankias sąlygas sėkmingam funkcionavimui tolimesniame gyvenime.
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Šventė – džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje. 
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Įsitraukimas ir dalyvavimas bendrose sociokultūrinėse veiklose su kultūrą skleidžiančiais kolegomis paįvairino paslaugų gavėjų kasdienybę ir rutiną, gal būt įkvėpė kūrybiškumui, mokymuisi, naujiems patyrimams, o mums, socialiniams darbuotojams, ši veikla ir partnerystė padeda ne tik tobulėti, bet ir augti kartu!
Ne veltui sakoma, kad socialinis darbas yra mokslo ir meno sintezė.
Renginius bendruomenei organizavo ir publikaciją parengė socialinio darbo specialistė Virginija Smilinskienė
2024 metų Vaikų svajonės ir padėka!
2024 metų šv. Kalėdos, kuriose gyvena svajonės… arba, kai vaikų norai tampa tikrove.
*
„Kalėdos! Jau pats žodis džiugina širdį. Nesvarbu, kad mes galime bijoti to skubėjimo, ilgų kalėdinių dovanų sąrašų, ką reikia nupirkti ir padovanoti, kai ateis Kalėdos, vis dar galime jausti tą šiltą jausmą, kurį jautėme, kai buvome vaikai, tą pačią šilumą, kuri pripildo mūsų širdis ir mūsų namus.“
Joan Winmill Brown.
Mes, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai, tikime, kad vaikų svajonių pildymas – tikras šv. Kalėdų stebuklas. Šv. Kalėdos, tai metas, kai širdys prisipildo šilumos, o pasaulis nusidažo gerumu. Tačiau didžiausias šio laikotarpio stebuklas slypi vaikų akyse – jų tyrose svajonėse, kurios laukia būti išgirstos ir įgyvendintos.
Kiekviena maža svajonė, ar tai būtų spalvingas žaislas, ar šiltas apkabinimas, slepia gilią viltį. Viltį, kad pasaulis yra kupinas grožio ir gerumo. Kuomet šios svajonės išsipildo, tai ne tik uždega džiaugsmo kibirkštį vaikų širdyse, bet ir primena mums, suaugusiesiems, kaip svarbu dalintis, rūpintis ir tikėti stebuklais. Kalėdų stebuklas yra ne tik dovana po eglute, tai šypsena, kuri sušildo šalčiausią žiemos dieną. Būtent tada, kai matome vaikų akis spindint džiaugsmu, suprantame – tikrosios Šv. Kalėdos gimsta iš mūsų gerumo ir gebėjimo dalintis. Šiame pasaulyje stebuklai vyksta kasdien, tereikia tikėti…
2024 metais, dalyvaudami Vaikų svajonių projekte, išpildėme 116 vaikų svajones: nuo mažo pliušinio meškiuko iki žvejo meškerės! Dalyvių mintys apie pralėkusį Vaikų Svajonių projektą:
- „Džiugu, kad galime prisidėti prie vaikų svajonių įgyvendinimo“;
- „Džiugina ir pats dovanojimo faktas, pasitikėjimas socialiniu darbuotoju...“;
- „Sekančią dieną visos buvo pasirinktos pačio vaikų svajonių projekto koordinatorių, tai dėl to labai džiugu, kad taip greitai šiais metais buvo pasirinktos svajonės“;
- „Svajonių įgyvendintojai neapsiriboja tik vaiko svajonės išpildymu, papildomai vaikučius pradžiugina saldumynais ar kitomis mielomis smulkmenėlėmis“;
- „Vaikai gavę dovanas labai džiaugėsi jomis, o ypač, kad buvo papildomai palepinti ir saldžiomis dovanėlėmis ar asmeniniu įteikimu su apkabinimu ir šventiniu linkėjimu“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie tapo šio stebuklo dalimi – mūsų socialiniams partneriams, įstaigoms ir organizacijoms, seniūnijoms, bendruomenės gyventojams ir tikriesiems 2024 metų šv. Kalėdų dvasios nešėjams už Jūsų dosnumą, gerumą ir tikėjimą vaikų svajonėmis.
Tariame AČIŪ mūsų ištikimiems geradariams, kurie kelinti metai išpildo visas vaikų svajones – LKU Kauno kredito unijos ir Iron McX Kaunas nariams už širdžių šilumą, dosnumą ir rūpestį. Kiekviena Jūsų dovana, kiekvienas prisidėjimas ir palaikymas pavertė vaikų svajones tikrove.
Dėkojame įmonėms „Mano būstas“, „Apranga Group“ ir „ADB Compensa Vienna Insurance Group“ už tai, kad tapote vaikų svajonių Kalėdų seneliais. Jūsų dovanos – tai ne tik žaislai ar daiktai, bet ir viltis, kad pasaulis yra kupinas gerumo. Ačiū, kad tapote stebuklo dalimi. Kartu mes pakeitėme pasaulį – bent jau tą, kuris telpa į vaikų širdis.
Išskirtinį ačiū sakome Lietuvos policijai ir Viktorijai Kardokei, kurie pasirinko vaiko svajonę iš Čekiškės seniūnijos ir įteikė visą dovanų jūrą, nuo spalvingų tušinukų ir atšvaitų iki be galo svarbių žieminių batų ir garsiai skambančios JBL kolonėlės. Šios Kalėdos buvo tikras stebuklas – kiekviena dovana, nuo mažų, bet prasmingų daiktų iki ypatingų dovanų, tapo mažo svajotojo šypsenos priežastimi.
2024 metų šv. Kalėdos mums priminė, kad stebuklai gyvena ne tik pasakose, bet ir mūsų kasdienybėje. Kiekviena išpildyta svajonė, kiekviena šypsena – tikras šv. Kalėdų stebuklas, kuris sušildo širdis ir priverčia tikėti, kad pasaulis gali būti geresnis, jei dalinsimės.
Publikaciją parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Kornelija Leilionaitė
Augame kartu: psichoedukacinių veiklų ciklas vaikams
Vaikystė – tai laikas, kai smalsumas ir noras pažinti pasaulį yra didžiausi. Šiuo laikotarpiu socialinis darbas su vaikais įgauna ypač didelę reikšmę, padedant jiems augti laimingais, pasitikinčiais savimi ir sėkmingais asmenimis. Vienas iš pagrindinių socialinio darbuotojo uždavinių – ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingam gyvenimui. Šie įgūdžiai apima gebėjimą bendrauti (klausytis, kalbėti, užduoti klausimus, išreikšti mintis ir jausmus), bendradarbiauti (dirbti komandoje, dalintis idėjomis, siekti bendrų tikslų), spręsti konfliktus taikiomis priemonėmis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasitikėti savimi bei savo gebėjimais.
Siekiant bendrų tikslų Šeimos gerovės skyriaus socialinė darbuotoja Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė vykdė psichoedukacinius užsiėmimus vaikams Karmėlavos seniūnijoje. Dalyvauti veiklose buvo kviečiami Karmėlavos B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniai, bei Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai. Organizuojant psichoedukacines veiklas, taikytos įvairios užduotys grupėse, skatinančios vaikų bendravimą, bendradarbiavimą, gebėjimą priimti kitų nuomonę.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.
Rudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis. Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.
Džiaugiamės bendradarbiavimu bendruomenėje ir nuoširdžiai dėkojame Kauno rajono viešosios bibliotekos Karmėlavos padalinio vyr. bibliotekininkei Daivai, B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokytojai Loretai, lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai metodininkei Elenai.
Nuoširdžiai dėkojame visiems mažiesiems edukacijų dalyviams, kurie taip aktyviai įsijungė į veiklas ir dalinosi savo mintimis!
*
Psichoedukacines veiklas organizavo ir įgyvendino – SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.
Straipsnį parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Ina Gadliauskienė.
Vaikų Vasara, pilna šviesos ir šilumos!
„Vasara – magiška tarpinė stotelė, kurioje paprasti malonumai virsta brangiomis akimirkomis, įsirėžiančiomis į amžiną širdies atmintį“
Melanie Lefevre
Šią vasarą Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai tradiciškai organizavo įvairias veiklas, dienos stovyklas, kuriose vaikai ne tik pramogavo, bet pačios veiklos ir jų pobūdis buvo orientuoti į vaikų socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinio darbo specialistai, pasitelkdami individualaus ir grupinio darbo metodus, kūrė saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėjo augti ir mokytis. Veiklos ir užimtumas yra nepaprastai svarbūs vaikų socializacijai. Dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Patyriminės veiklos padeda vaikams atsipalaiduoti, išreikšti savo emocijas ir pagerinti emocinę būseną. Bet apie viską nuo pradžių…
Vasara buvo tikrai nepaprastai ypatinga – tai buvo laikas, kai vaikai galėjo mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir širdies šiluma, kurią jiems suteikė bendrystė grupinių užsiėmimų metu. Joninės! Tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Šia švente ir prasidėjo vaikų vasaros atostogos. Joninių šventė Domeikavos Miso panoramos parke suteikė vaikams galimybę pajusti lietuviškos kultūros grožį ir dalyvauti tradiciniuose žaidimuose bei pramogose. Vaikai šventės metu vykdė lobio paiešką, šoko, prie laužo kepė zefyrus, pramogavo bei vaišinosi paruoštame piknike. Šias pramogas vaikams organizavo dienos centro darbuotojos Iveta Valentaitė – Jankauskienė ir Aliona Klimienė kartu su Domeikavos bibliotekos darbuotojomis.
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarai įpusėjus kaip ir kiekvienais metais buvo suorganizuota ir įgyvendina Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikų laukiamiausia stovykla Vasara aktyviai, kurios metu vaikai tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinius, pagarbaus elgesio bei komandinio darbo įgūdžius. Šiais metais stovyklos metu vaikai traukiniu keliavo į Perlinių danielių parką, lankėsi kino teatre Cinamon, pramogavo Lazertrone, kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centro kineziterapeutu Eimantu Vainausku žygiavo Kačerginėje, užkopė į Pyplių piliakalnį bei pasivaikščiojo Kačerginės apžvalgos taku, taip pat aplankė Kadagių slėnį ir eko basakojų taką.
O kaip gi vasara be naujų draugų! Būtent dėl šios priežasties liepos pabaigoje Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikai keliavo susipažinti su naujais draugais iš Karmėlavos, Samylų, Taurakiemio seniūnijų. Tai buvo patyriminė diena Vasara su naujais draugais. Vaikai net tik susipažino, tačiau turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas vaikšant basomis per Basakojų taką, tobulinti įgūdžius kaip spręsti tarpusavio konfliktus. Bendraujant svarbu mokėti teisingai įvardinti ir kalbėti apie savo jausmus ir pojūčius kitam žmogui, ir tai puikiai be kaltinimų padeda padaryti “AŠ” kalba, kurios žygio metu ir mokinosi vaikai. O kaip be žaidimų ir ledų, kurie nuostabią vasaros dieną paverčia dar nuostabesne. Šią vienos dienos veiklą organizavo Kristina Šadauskienė, Sigita Urbytė, Jurgita Maironienė, Ina Gadliauskienė.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
Šią vasarą organizuotos veiklos vaikams buvo kupinos įspūdžių ir naujų patirčių, kurios ne tik praplėtė vaikų akiratį, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą. Svarbiausias dėmesys organizuojant veiklas buvo skirtas socialinių įgūdžių ugdymui. Vaikai mokėsi efektyviai bendrauti, atpažinti savo jausmus ir tinkamai išreikšti emocijas, taikyti „Aš“ kalbą. Žygiai, žaidimai ir kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip rankdarbiai ir eksperimentai, ne tik skatino fizinį aktyvumą, bet ir leido geriau pažinti save ir kitus. Organizuotos veiklos buvo skirtos padėti vaikams ugdyti įgūdžius, kurie bus naudingi jiems padedant kurti stiprius tarpusavio ryšius, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, sklandžiau integruotis į visuomenę. Įveikdami įvairias užduotis ir iššūkius, vaikai patyrė sėkmę, įgijo naujų gebėjimų.
Ačiū rėmėjams, o jų kaip niekada daug – širdingai dėkojame:
- “Basomis per Kadagynę”,
- GoBall batutai,
- Vice Pizza,
- Trolių pica,
- 101 kepyklėlė,
- Kauno rajono Ramučių kultūros centrui,
- Labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorei Vidai Rainienei,
- Vilkijos keltui „Vilkynė“,
- Kauno rajono Visuomenės sveikatos biurui
- ir visiems kitiems rėmėjams, kurie prisidėjo prie šių nepakartojamų vasaros akimirkų kūrimo!
Straipsnį parengė atvejo vadybininkė Kristina Šadauskienė
Savižudybių prevencijos diena 2024
- Pasaulyje kasmet dėl savižudybės miršta daugiau nei 720 000 žmonių; ¹
- Lietuvoje 2022 m. nusižudė 527 asmenys (savižudybių skaičius nuosekliai mažėja: nuo 2010 m. mirčių skaičius sumažėjo beveik perpus (2010 m. nusižudė 1018 asmenys);²
- 2021 m. pasaulyje tarp 15–29 metų amžiaus žmonių savižudybė buvo trečia pagrindinė mirties priežastis; ¹
- 2022 m. Lietuvoje daugiausiai nusižudžiusių asmenų buvo 55–59 ir 60–64 m. amžiaus grupėse; ²
- Lietuvoje 2010–2022 m. kaimo gyventojų mirtingumas dėl savižudybių buvo apie 1,5 karto didesnis, nei miesto gyventojų; ²
- Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis. Kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų.
Rugsėjo 10-oji pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio psichikos sveikatos organizacija 2024-2026 m. savižudybės prevencijos dienos temą skelbia „Savižudybės naratyvo keitimas“ kartu su kvietimu veikti – „Pradėkime pokalbį“.
Šia tema siekiama mažinti savižudybės stigmą ir skatinti atvirus pokalbius, siekiant užkirsti kelią savižudybėms. Savižudybė – sudėtingas reiškinys, apie kurį gana mažai kalbama(si), o kartais apskritai vengiama atvirai kalbėti(s), todėl sklando daug ir įvairių mitų. Juos išsklaidyti ir formuoti teisingas nuostatas, susijusias su savižudybės reiškiniu − vienas svarbiausių savižudybės prevencijos uždavinių. Svarbu keisti tai, kaip mes suvokiame šią sudėtingą problemą, ir pereiti nuo tylos ir stigmos kultūros prie atvirumo, supratimo ir palaikymo. Klaidinanti informacija trukdo teisingai įvertinti mąstančio apie mirtį žmogaus situaciją, jam gresiantį pavojų, nes būtent šiuo atveju − labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą. Kvietimas veikti skatina visus pradėti pokalbį apie savižudybę ir savižudybių prevenciją. Kiekvienas pokalbis, kad ir koks mažas būtų, prisideda prie palankios ir suprantančios visuomenės kūrimo. Pradėdami šiuos gyvybiškai svarbius pokalbius galime sugriauti kliūtis, didinti sąmoningumą.
Šią, pokalbio svarbos idėją, puikiai atspindintis, iniciatyvos “Ir Tu gali padėti” pokalbis su žmonėmis, kurie išdrįso pradėti tokį pokalbį: https://www.youtube.com/watch?v=tVAY43aZAX4
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
Taigi, kaip pradėti pokalbį, kaip paklausti? Pvz. „Atrodai labai prislėgtas, papasakok apie tai, kaip jautiesi“, “Aš girdžiu, jog sakai, kad nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę?” Suicidologas P. Skruibis sako, jog galima užduoti tokį klausimą: “Aš matau, kad tu kažkoks kitoks, matau, kad esi labiau prislėgtas, šiaip sakai, kad viskas beprasmiška. Ir aš žinau, kad tokiais atvejais žmonės pradeda galvoti apie savižudybę. Ar gali būti, kad ir tu galvoji apie savižudybę?” Toks klausimas, dėl suprantamų priežasčių, žmonėms dažniausiai skamba baugiai.
Kodėl žmonės vengia tiesaus klausimo apie savižudybę? Kaip pastebi Jaunimo linija, tai labai natūrali baimė – „o ką aš darysiu, jeigu išgirsiu teigiamą atsakymą?“. Žinoma, kad gali būti labai sunku ir neramu kalbėti su prislėgtu žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, tačiau tai yra vienintelis būdas suteikti pagalbą. Gavus teigiamą atsakymą, nereikia skubėti nieko daryti, reikia išgirsti žmogų ir suprasti, kokios to priežastys, kas jo gyvenime vyksta, dėl ko jis taip galvoja, tyrinėti žmogaus situaciją: “papasakok apie tai daugiau”. Ir tada padėti surasti pagalbą, kur žmogus galėtų kreiptis. Vis dėlto pirmas žingsnis – paklausti ir išklausyti.
Daugiau informacijos apie tai, kaip kalbėtis, kaip atpažinti savižudybės riziką ir ką daryti, galima išgirsti šioje trumpoje (10min) psichologės Valijos Šap paskaitoje, kuri kartu ir labai puiki priemonė atnaujinti jau turimas žinias apie savižudybės prevenciją: https://www.youtube.com/watch?v=dKkABJ3OzPk
Dar keletas naudingų nuorodų:
- Pagalbos linijos telefonu ir internetu: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/ ;
https://tuesi.lt/pagalbos-teikejai/
- Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815
Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja Kviečiame bendruomenes, organizacijas ir šeimas ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Skubi pirminė psichologo konsultacija teikiama susisiekus su nemokamu tel. 1815 pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val., VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas. Čia gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, bei asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę.
- Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės arba yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, t. y. jis pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą,jei žinoma asmens buvimo vieta.
- Informacija apie savižudybės riziką ir pagalba, informacinis portalas specialistams, bendruomenei ir kiekvienam susiduriančiam su žmogumi krizėje: https://tuesi.lt/
- Pagalba sau ir artimąjam, savižudybės priežastys ir požymiai: https://pagalbasau.lt/savizudybe/
- Asociaciją “Artimiems” – tai socialinė iniciatyva įkurta nusižudžiusių artimųjų ir skirta visiems, patyrusiems tokią netektį. https://www.facebook.com/artimiems
„Viena savižudybė sukrečia apie 10 žmonių. Mes siekiame suvienyti ir suburti nusižudžiusių artimuosius, nes čia net ir nepažįstamas žmogus gerai supranta kito skausmą ir gali tapti labai artimas.”. Asociacija siekia, kad ištikus nelaimei, artimieji žinotų, jog yra ne vieni ir čia visad gali rasti emocinę pagalbą – organizuojamos nemokamos savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kupiškyje ir Kėdainiuose, taip pat dalinamasi naudinga literatūra, nuorodomis bei kita informacija, padedančia išgyventi tokią netektį.
- Gairės kaip kalbėtis su vaiku apie savižudybę: https://pagalbavaikams.lt/pagalba/savi%C5%BEudyb%C4%97/vaikui-apie-savi%C5%BEudyb%C4%99/
Rekomendacijos:
- Spektaklis “Nuostabūs dalykai”, teatras Kitas kampas.
Pagal Duncano Macmillano pjesę pastatytas spektaklis “Nuostabūs dalykai“ prajuokins iki ašarų ir ne sykį privers nuryti gumulą gerklėje. Tai istorija apie paprastą jauną vyrą, gyvenime patyrusį didžiulių išbandymų, bet radusį būdą nepalūžti. Tas stebuklingas būdas – tai nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi, sąrašas.
Dėmesio: amžiaus cenzas: N-14; taip pat gali trikdyti asmenis, išgyvenusius artimojo savižudybę.
Pasirūpinkite savimi. Savižudybės tema visada paveikia jausmus, todėl nevenkite pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kolegomis, draugais, artimaisiais ♥
Straipsnį parengė psichologė Neringa Sutkutė
[1] Pasaulio psichikos sveikatos organizacijos duomenimis
[2] Lietuvos Higienos instituto duomenimis
Fotografijos konskursas „Mano pasaulio spalvų mozaika”
Fotografijos konkursas tema – „Mano pasaulio spalvų mozaika” kvietė tyrinėti pasaulį aplink save, kurti savo unikalią spalvų mozaiką, fiksuoti gražiausius vaizdus nuotraukoje ir parodyti koks nuostabus ir unikalus yra pasaulis! Žvilgsnis per objektyvą leidžia mums tyrinėti pasaulį aplink save ir matyti jį be galo įvairų, o užfiksuotos kompozicijos nuotraukoje – parodyti kitiems, kaip pasaulį matome mes.
Nuoširdžiai dėkojame vaikams už dalyvavimą fotokonkurse. Jūsų kūrybiškumas ir gebėjimas tyrinėti praturtino konkursą įspūdingais darbais. Kiekviena nuotrauka atspindi unikalią viziją ir talentą. Dėkojame tėveliams, kurie skatino savo vaikus kurti, drąsino juos ir padėjo įgyvendinti nuostabias idėjas.
Komisijai buvo sunku išrinkti konkurso nugalėtojus, todėl oficialiai skelbiame, kad laimėjo draugystė! Trys nuotraukos ir kompozicijos komisijos narių buvo išskirtos ir džiaugsmingai skelbiame šauniausius nuotraukų autorius:
1 vietos laimėtoja – Brigita, 16 m.
2 vietos laimėtoja – Gerda, 16 m.
3 vietos laimėtoja – Deimantė, 9 m.
Kviečiame aplankyti nuotraukų galeriją ir pajausti vaikų kūrybą!
Atminimo dovanos pasiekė ir pradžiugino visus konkurso dalyvius! Už prizus ir dovanas nuoširdžiai dėkojame konkurso rėmėjams ir mūsų mylimiems socialiniams partneriams:
* Adventure Mini golfui džiunglėse – už atributiką ir saldumynus vaikams!
* UAB ,,Bijola” už 25 vnt. skaniausių ir gražiausių keksiukų!
* ,,Prezo” kepyklėlei už 6 nuostabius tortukus!
* Vytauto Didžiojo karo muziejui už 3 šeimos bilietus (1 bilietas 4 asmenims) ir atributiką! Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų, kurį aplankyti kviečiame visus ir būtinai – ne vieną kartą!
* V-R Shop už 3 bilietus į 1 valandos trukmės virtualios realybės pramogas 1-4 asmenims pakaitomis. Virtualios realybės žaidimai suteikia galimybę nusikelti į pačias įvairiausias erdvės ir leidžia patirti nepamirštamų nuotykių, kurie sužadina aštriausius pojūčius ir kuria nepamirštamas emocijas.
Siekiant atkurti emocinę pusiausvyrą, atskleisti paslaugų gavėjų stipriąsias puses bei siekiant geriau pažinti save, tradicinių socialinio darbo metodų neužtenka ir kartais reikia daugiau, o tokiose situacijose padeda meninė veikla. S. Sontag (2000) teigimu, fotografijos procesas tapo socialiniu ritualu, apsauga nuo nerimo ir tuo pačiu galingu įrankiu.
Žodis „fotografija” kilęs iš graikų kalbos žodžių phos („šviesa“) bei graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia „piešimas šviesa“. Fotografijos procesui reikalingos techninės priemonės, o šiuo laikotarpiu fotografuoti dar lengviau, kadangi galime pasinaudoti savo išmaniaisiais prietaisais. Fotografijos procesas žmogui suteikia spontaniškumo, kūrybinės saviraiškos galimybes, skatina aplinkos pažinimą bei savęs suvokimą joje.
Organizuojant fotografijos konkursą paslaugų gavėjams ir taikant jį kaip socialinio darbo būdą, yra prisidedama prie bendravimo bei kitų socialinių įgūdžių lavinimo. Paslaugų gavėjų, o ypač vaikų darytos nuotraukos tampa įspūdingais kūriniais, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi jausmą, atsiranda motyvacija, o kiti – galbūt atranda naują, mėgstamą veiklą. Taip pat fotografijos naudojimas kaip vienas iš socialinio darbo metodų naudingas ne tik dalyviams, tačiau ir socialinio darbo specialistams – padeda kurti tarpusavio ryšį su paslaugų gavėjais, skatina bendradarbiavimą, įgalina paslaugų gavėją ir sukuria erdvę kūrybiškumui pasireikšti.
***
Konkursą organizavo, socialinių partnerių, rėmėjų ir socialinio darbo specialistų bendruomenę telkė, publikaciją parengė Centro socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Evelina Bendinskienė, Kornelija Leilionaitė ir Aistė Timofejevaitė.
Vaiko diena
Vaiko diena nuo šių metų švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, šiemet – gegužės 17-ąją. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – ji įsiterpia tarp Motinos, Tėvo ir Šeimos dienų, pabrėždama vaiko vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Vaiko dieną minėjome Neveronių seniūnijoje, kartu su Vaikų dienos centro „Juventa” vaikais ir centro darbuotojomis. Švęsdami vaikystę pasitelkėme žaidimų terapijos, dailės terapijos elementus, žaidėme žaidimus, vaikai piešė piešinius tema „Mano vaikystės svajonių diena”, vyko smagi viktorina Vaiko dienos tema, vaikai buvo apdovanoti prizais. Džiaugiamės, kad vaikai aktyviai įsitraukė, dalinosi savo emocijomis, jausmais, jautėsi linksmi ir laimingi.
Vaiko diena – tai ne tik šventė, bet ir proga susimąstyti apie vaikų gerovę ir atsakomybę už jų ateitį. Šios dienos prasmė ir pagrindinė užduotis – plačiai skelbti pasauliui apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises!
Vaiko dienos reikšmė:
- Atkreipti dėmesį į vaikų teises ir gerovę
- Skatinti visuomenę rūpintis vaikais
- Ugdyti pagarbą vaikams ir jų individualiems poreikiams
- Stiprinti šeimos ryšius
- Puoselėti teigiamas vertybes ir saugią aplinką vaikams
Šventę organizavo ir vedė atvejo vadybininkė Aurelija Aleksynienė, socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Virginija Smilinskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.
Padėkos socialiniams partneriams popietė Samylų seniūnijoje
Dėkingumas – gebėjimas pamatyti, ką turi. Kam Tu nori padėkoti šiandien?
2024 metų gegužės 16 dieną, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Sigita Urbytė ir Jurgita Maironienė, atvejo vadybininkė Jolita Romualda Rimšienė, skyriaus vedėja socialiniams reikalams Kristina Banuškevičienė pakvietė socialinius partnerius, dirbančius šeimos gerovės srityje, į padėkos popietę Samylų seniūnijoje. Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo Šlienavos Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos klebonas Rimas Pilypaitis, Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos ir Kauno rajono Piliuonos gimnazijos socialinės pedagogės Rasa Merkienė ir Sandra Sabutytė – Ratautienė, Lietuvos Samariečių bendrijos Kauno skyriaus Kauno r. Vaikų dienos centro „Užuovėja” socialinė darbuotoja Jolanta Curko, Šeimos konferencijos koordinatorė Asta Sabaliauskienė, priklausomybės ligų konsultantas Kęstas. Susitikimo metu dalyviai dalinosi sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiais, Centro socialinio darbo specialistai pristatė Kauno r. socialinių paslaugų centro struktūrą, atvejo vadybos procesus, socialinių paslaugų šeimoms esmę ir socialinio darbo metu pasitelkiamus metodus. Diskusijos metu akcentuojama bendruomenių įtraukties ir įvairių organizacijų dalyvavimo svarba siekiant efektyviai padėti šeimoms ir vaikams susidūrus su įvairiais gyvenimo sunkumais, užtikrinant asmenų gerovę bei stiprinant vietos bendruomenės solidarumą.
Socialiniai partneriai dalinosi gerąja patirtimi bei teikė siūlymus sklandesniam bendradarbiavimui plėtoti. Kun. Rimas Pilypaitis ir socialinė pedagogė Rasa Merkienė ragino specialistus ieškoti būdų garsinti sėkmingas socialinio darbo istorijas visuomenėje. Šeimos konferencijos koordinatorė pristatė Šeimos konferencijos metodą kaip galimybę problemas, susijusias su vaiko gerove, spręsti šeimos rate iki institucijų atėjimo į šeimą bei išsaugant vaiką šeimoje (daugiau apie paslaugą: https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/seimos-konferencija/). Priklausomybės ligų konsultantas dalinosi mokslinėmis žiniomis apie sudėtingus priklausomybės mechanizmus, kurie neabejotinai neigiamai veikia šeimos gerovę, didina riziką vaikų gerovės šeimoje užtikrinimui, o taip pat kitiems diskusijos dalyviams atskleidė konsultacijose taikomus metodus, kurie padeda didinti į jį besikreipiančių ar nukreiptų asmenų sąmoningumą priklausomybių klausimais (daugiau apie paslaugą: https://kaunorvsb.lt/visuomenes-sveikatos-stiprinimas/priklausomybiu-konsultantu-paslaugos/).
Teigiamas grįžtamasis ryšys iš popietės dalyvių (cit. „reikia daugiau tokių susitikimų”, „labai patiko”, „naudinga, kiek idėjų”) suponuoja, jog socialinį darbą populiarinantys renginiai, susitikimai yra aktualūs. Manytina, jog jie padeda bendruomenės nariams, organizacijoms girdėti vieniems kitus, išsigryninti vieni kitiems keliamus lūkesčius, mokytis vieniems iš kitų. O juk prasmę veikti pajuntame būtent tada, kai esame išgirsti, suprasti, priimami ir jaučiamės vertingi.