„Vasara – magiška tarpinė stotelė, kurioje paprasti malonumai virsta brangiomis akimirkomis, įsirėžiančiomis į amžiną širdies atmintį“
Melanie Lefevre
Šią vasarą Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai tradiciškai organizavo įvairias veiklas, dienos stovyklas, kuriose vaikai ne tik pramogavo, bet pačios veiklos ir jų pobūdis buvo orientuoti į vaikų socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinio darbo specialistai, pasitelkdami individualaus ir grupinio darbo metodus, kūrė saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėjo augti ir mokytis. Veiklos ir užimtumas yra nepaprastai svarbūs vaikų socializacijai. Dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Patyriminės veiklos padeda vaikams atsipalaiduoti, išreikšti savo emocijas ir pagerinti emocinę būseną. Bet apie viską nuo pradžių…
Vasara buvo tikrai nepaprastai ypatinga – tai buvo laikas, kai vaikai galėjo mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir širdies šiluma, kurią jiems suteikė bendrystė grupinių užsiėmimų metu. Joninės! Tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Šia švente ir prasidėjo vaikų vasaros atostogos. Joninių šventė Domeikavos Miso panoramos parke suteikė vaikams galimybę pajusti lietuviškos kultūros grožį ir dalyvauti tradiciniuose žaidimuose bei pramogose. Vaikai šventės metu vykdė lobio paiešką, šoko, prie laužo kepė zefyrus, pramogavo bei vaišinosi paruoštame piknike. Šias pramogas vaikams organizavo dienos centro darbuotojos Iveta Valentaitė – Jankauskienė ir Aliona Klimienė kartu su Domeikavos bibliotekos darbuotojomis.
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarai įpusėjus kaip ir kiekvienais metais buvo suorganizuota ir įgyvendina Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikų laukiamiausia stovykla Vasara aktyviai, kurios metu vaikai tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinius, pagarbaus elgesio bei komandinio darbo įgūdžius. Šiais metais stovyklos metu vaikai traukiniu keliavo į Perlinių danielių parką, lankėsi kino teatre Cinamon, pramogavo Lazertrone, kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centro kineziterapeutu Eimantu Vainausku žygiavo Kačerginėje, užkopė į Pyplių piliakalnį bei pasivaikščiojo Kačerginės apžvalgos taku, taip pat aplankė Kadagių slėnį ir eko basakojų taką.
O kaip gi vasara be naujų draugų! Būtent dėl šios priežasties liepos pabaigoje Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikai keliavo susipažinti su naujais draugais iš Karmėlavos, Samylų, Taurakiemio seniūnijų. Tai buvo patyriminė diena Vasara su naujais draugais. Vaikai net tik susipažino, tačiau turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas vaikšant basomis per Basakojų taką, tobulinti įgūdžius kaip spręsti tarpusavio konfliktus. Bendraujant svarbu mokėti teisingai įvardinti ir kalbėti apie savo jausmus ir pojūčius kitam žmogui, ir tai puikiai be kaltinimų padeda padaryti “AŠ” kalba, kurios žygio metu ir mokinosi vaikai. O kaip be žaidimų ir ledų, kurie nuostabią vasaros dieną paverčia dar nuostabesne. Šią vienos dienos veiklą organizavo Kristina Šadauskienė, Sigita Urbytė, Jurgita Maironienė, Ina Gadliauskienė.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
Šią vasarą organizuotos veiklos vaikams buvo kupinos įspūdžių ir naujų patirčių, kurios ne tik praplėtė vaikų akiratį, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą. Svarbiausias dėmesys organizuojant veiklas buvo skirtas socialinių įgūdžių ugdymui. Vaikai mokėsi efektyviai bendrauti, atpažinti savo jausmus ir tinkamai išreikšti emocijas, taikyti „Aš“ kalbą. Žygiai, žaidimai ir kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip rankdarbiai ir eksperimentai, ne tik skatino fizinį aktyvumą, bet ir leido geriau pažinti save ir kitus. Organizuotos veiklos buvo skirtos padėti vaikams ugdyti įgūdžius, kurie bus naudingi jiems padedant kurti stiprius tarpusavio ryšius, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, sklandžiau integruotis į visuomenę. Įveikdami įvairias užduotis ir iššūkius, vaikai patyrė sėkmę, įgijo naujų gebėjimų.
Ačiū rėmėjams, o jų kaip niekada daug – širdingai dėkojame:
- “Basomis per Kadagynę”,
- GoBall batutai,
- Vice Pizza,
- Trolių pica,
- 101 kepyklėlė,
- Kauno rajono Ramučių kultūros centrui,
- Labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorei Vidai Rainienei,
- Vilkijos keltui „Vilkynė“,
- Kauno rajono Visuomenės sveikatos biurui
- ir visiems kitiems rėmėjams, kurie prisidėjo prie šių nepakartojamų vasaros akimirkų kūrimo!
Straipsnį parengė atvejo vadybininkė Kristina Šadauskienė
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
