„Dėkingumas yra nuostabus dalykas. Jis padaro taip, kad kas nuostabu kituose, priklausytų ir mums.”
Volteras.
Šiandien švenčiama Pyragų diena. Tai diena, kurioje susitinka bendrystė, atjauta, noras padėti ir būti dalimi bendros, vienijančios veiklos, skirtos suteikti paramą tiems, kuriems šiuo metu to ypatingai reikia. Tai taip pat ir diena, kuri sukuria pagrindą dėkingumui – norisi dėkoti už buvimą kartu, už tai, kad galime kartu nuveikti prasmingus darbus, bei dėkoti tiems, kurie sunkiausiu metu stipriai laikė už rankos…
Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai, šiandien rankose laikė Dėkingumo praktiką, kurią sukūrė iš vidinio troškimo suteikti gyvenimui daugiau prasmės pamatant, pajaučiant, patiriant ir išmokstant džiaugtis tuo ką turime dabartyje, vietoje to, kad nuolat rūpintis dideliais ateities tikslais ir siekiais, bei pergyventi dėl to, kas įvyko praeityje. Ši praktika gimė bendrystėje, kurioje netrūko kūrybos, žinių apie žmonių tarpusavio santykius ir jų santykius su aplinka. Kortelių vizualika kurta derinant monotipijos ir koliažo technikas. 38 dėkingumo resursai, iš daugybės galimų, buvo atrinkti grupės dalyvių, turi savo istorijas. Istorijų tekstai kurti bendrystėje, apjungiant įvairias patirtis ir požiūrius.
Nuoširdus dėkingumas grupei, kūrybiniame darbe ieškojusiai geriausių sprendimų ir švelniausių žodžių dėkingumui išreikšti, tyrinėjusių spalvų ir simbolių prasmę, už pasidalintas asmenines istorijas, tapusias įkvėpimu kitiems, už diskusijas apie žodžių, spalvų ir simbolių harmoniją, padedančią aprašyti jautriausius jausmus bei dėkingumą unikaliems patyrimams:
Aurelijai Aleksynienei, Aušrai Ališauskienei, Inai Bartušei, Kornelijai Leilionaitei, Vilijai Perevičienei, Ramintai Rainienei, Vitai Ravinei, Neringai Sutkutei, Kristinai Šadauskienei, Aistei Šalyginai, Vaidai Šilkaitienei, Aistei Timofejevaitei, Rasai Vaičekonytei, Ingridai Valuckienei, Dominikai Viduolytei.
Už Dėkingumo praktikos kūrybinę idėją ir vertingą kūrybos pradžią, nuoširdi padėka Socialinių – edukacinių iniciatyvų centro PLIUS vadovei Aistei Bartkevičienei.
Ši praktika gali būti puikus būdas pradėti kelionę link laimingesnio ir prasmingesnio gyvenimo, siekiant geriau suprasti save ir savo vertybes, leidžiantis patirti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo. Praktikos kortelės, kaip universalus metodinis konsultavimo įrankis, gali būti naudojamas tiek asmeniniams poreikiams, tiek individualaus konsultavimo metu, tiek grupių veiklų metu.
Dėkingumo (vakar/šiandien/rytoj) praktika ne tik gali suteikti malonių emocijų esamuoju momentu, bet, praktikuojant ją nuolat, ji gali padėti nuosekliai ugdyti dėkingumo įgūdį.
Prisiminimai ir naujos patirtys
Renginio idėja gimė iš gilaus supratimo apie patyčių problemos svarbą ir poreikio ugdyti vaikų toleranciją bei draugiškumą. SBĮ Kauno r. SPC Šeimos gerovės skyriaus specialistės – psichologė Neringa Sutkutė, atvejo vadybininkė Vitalija Mockienė ir socialinio darbo specialistės Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė bei Raminta Rainienė – savo nuoširdumu ir rūpesčiu pavertė „Draugystės tiltus“ saugia ir prieinama erdve vaikams. Čia jie ne tik įgyja žinių apie patyčias, bet ir mokosi būti stiprūs, atviri ir gebantys kurti bei puoselėti draugystės ryšius. Specialistės siekia sukurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai galėtų reikšti savo jausmus, konstruktyviai reaguoti į sudėtingas socialines situacijas ir megzti tvirtus, empatija grįstus ryšius. Tiltai, statomi per įvairias veiklas. Kiekvienais metais renginio programa yra kruopščiai apgalvojama ir papildoma naujais metodais, atliepiančiais vaikų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas psichoedukaciniams filmukams ir filmų terapijai – inovatyviam socialinio darbo metodui. Vizualiai pamatę patyčių pasekmes ir tinkamo elgesio pavyzdžius, vaikai yra skatinami apmąstyti savo patirtis. Po peržiūros vykstančios refleksijos ir diskusijos padeda vaikams įvardinti savo jausmus, atpažinti patyčias ir ieškoti efektyvių sprendimo būdų. Šioje vietoje itin svarbus tampa emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Vaikams, kurie geba atpažinti ir įvardinti savo jausmus, yra lengviau suprasti ir kitų emocines būsenas, o tai yra esminis empatijos ir draugiškumo pagrindas. Būtent todėl „Draugystės tiltuose“ naudojamos emocijų kortelės, kurios tapo puikiu interaktyviu įrankiu padedančiu geriau pažinti ir išreikšti sudėtingas emocijas. Kortelės padeda vaikams vizualiai identifikuoti įvairias emocijas, diskutuoti apie jas ir mokytis tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas. Renginio pradžioje visuomet skiriamas laikas susipažinimui. Naudojami įvairūs žaidimai: ,,minčių lietus‘‘, „siūlų kamuolys“, „saulė šviečia“, „voratinklis“, „trys faktai apie mane“, metaforinis pratimas ,,širdelė‘‘ – visi šie žaidimai padeda sukurti jaukią ir atvirą atmosferą, kurioje vaikai greitai randa bendrą kalbą. Kūrybiškumas ir meninė raiška yra neatsiejama renginio dalis. Vaikai piešia ant keramikos formelių, gamina draugystės apyrankes, dalyvauja dailės terapijos ir neuroedukacijos užsiėmimuose. Šios veiklos ne tik lavina vaikų kūrybinius gebėjimus, bet ir skatina draugiškumą, tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą. Per neuroedukacijos metodą vaikai mokosi tyrinėti savo jausmus, keisti požiūrį stabdant ydingą mąstymą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dailės terapija padeda jiems giliau pažinti savo vidinį pasaulį ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Neapsiribodami vien patyčių prevencija, „Draugystės tiltai“ taip pat reikšmingai prisideda prie visapusiško vaikų emocinio intelekto ugdymo, skatindami gebėjimą atjausti, drąsiai reaguoti į neteisybę ir puoselėti tarpusavio supratimą. Po šių užsiėmimų vaikai tampa drąsesni spręsdami konfliktus, dažniau imasi iniciatyvos padėti savo draugams ir ginti silpnesnius. „Draugystės tiltai“ yra įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoseklios ir kūrybiškos prevencinės iniciatyvos gali reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gerovės, saugios ir įtraukios aplinkos kūrimo bei tvirtų draugystės ryšių stiprinimo. Šis renginys tampa tarsi švente, kuri moko vaikus empatijos, tolerancijos ir atsakingumo, tiesdama patikimus tiltus į ateitį be patyčių. Kaip gražiai yra pasakiusi rašytoja L.M. Montgomery: „Draugystė yra vienas saldžiausių gyvenimo džiaugsmų.“ „Draugystės tiltai“ padeda vaikams atrasti ir puoselėti šį džiaugsmą, kuriant stiprius ir pagarbius tarpusavio ryšius. 
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus. 
Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: 
Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę. Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.
Rudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis. Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.