Augame kartu: psichoedukacinių veiklų ciklas vaikams

Vaikystė – tai laikas, kai smalsumas ir noras pažinti pasaulį yra didžiausi. Šiuo laikotarpiu socialinis darbas su vaikais įgauna ypač didelę reikšmę, padedant jiems augti laimingais, pasitikinčiais savimi ir sėkmingais asmenimis. Vienas iš pagrindinių socialinio darbuotojo uždavinių – ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingam gyvenimui. Šie įgūdžiai apima gebėjimą bendrauti (klausytis, kalbėti, užduoti klausimus, išreikšti mintis ir jausmus), bendradarbiauti (dirbti komandoje, dalintis idėjomis, siekti bendrų tikslų), spręsti konfliktus taikiomis priemonėmis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasitikėti savimi bei savo gebėjimais.

Siekiant bendrų tikslų Šeimos gerovės skyriaus socialinė darbuotoja Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė vykdė psichoedukacinius užsiėmimus vaikams Karmėlavos seniūnijoje. Dalyvauti veiklose buvo kviečiami Karmėlavos B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniai, bei Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai. Organizuojant psichoedukacines veiklas, taikytos įvairios užduotys grupėse, skatinančios vaikų bendravimą, bendradarbiavimą, gebėjimą priimti kitų nuomonę.

Lektorės ir vaikų bendra nuotraukaŠiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.

Lektorės ir vaikų bendra nuotraukaRudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis.  Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.

Vaikų piešiniai apie emocijasDalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.

Džiaugiamės bendradarbiavimu bendruomenėje ir nuoširdžiai dėkojame Kauno rajono viešosios bibliotekos Karmėlavos padalinio vyr. bibliotekininkei Daivai, B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokytojai Loretai, lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai metodininkei Elenai.

Nuoširdžiai dėkojame visiems mažiesiems edukacijų dalyviams, kurie taip aktyviai įsijungė į veiklas ir dalinosi savo mintimis!

*

Psichoedukacines veiklas organizavo ir įgyvendino – SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.

Straipsnį parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Ina Gadliauskienė.

Vaikų Vasara, pilna šviesos ir šilumos!

„Vasara – magiška tarpinė stotelė, kurioje paprasti malonumai virsta brangiomis akimirkomis, įsirėžiančiomis į amžiną širdies atmintį“ 

Melanie Lefevre

Šią vasarą Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai tradiciškai organizavo įvairias veiklas, dienos stovyklas, kuriose vaikai ne tik pramogavo, bet pačios veiklos ir jų pobūdis buvo orientuoti į vaikų socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinio darbo specialistai, pasitelkdami individualaus ir grupinio darbo metodus, kūrė saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėjo augti ir mokytis. Veiklos ir užimtumas yra nepaprastai svarbūs vaikų socializacijai. Dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Patyriminės veiklos padeda vaikams atsipalaiduoti, išreikšti savo emocijas ir pagerinti emocinę būseną. Bet apie viską nuo pradžių…

Vasara buvo tikrai nepaprastai ypatinga – tai buvo laikas, kai vaikai galėjo mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir širdies šiluma, kurią jiems suteikė bendrystė grupinių užsiėmimų metu. Joninės! Tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Šia švente ir prasidėjo vaikų vasaros atostogos. Joninių šventė Domeikavos Miso panoramos parke suteikė vaikams galimybę pajusti lietuviškos kultūros grožį ir dalyvauti tradiciniuose žaidimuose bei pramogose. Vaikai šventės metu vykdė lobio paiešką, šoko, prie laužo kepė zefyrus, pramogavo bei vaišinosi paruoštame piknike. Šias pramogas vaikams organizavo dienos centro darbuotojos Iveta Valentaitė – Jankauskienė ir Aliona Klimienė kartu su Domeikavos bibliotekos darbuotojomis.

Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.

 

Vasarai įpusėjus kaip ir  kiekvienais metais buvo suorganizuota ir įgyvendina Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikų laukiamiausia stovykla Vasara aktyviai, kurios metu vaikai tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinius, pagarbaus elgesio bei komandinio darbo įgūdžius. Šiais metais stovyklos metu vaikai traukiniu keliavo į Perlinių danielių parką, lankėsi kino teatre Cinamon, pramogavo Lazertrone, kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centro kineziterapeutu Eimantu Vainausku žygiavo Kačerginėje, užkopė į Pyplių piliakalnį bei pasivaikščiojo Kačerginės apžvalgos taku, taip pat aplankė Kadagių slėnį ir eko basakojų taką.

O kaip gi vasara be naujų draugų! Būtent dėl šios priežasties liepos pabaigoje Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikai keliavo susipažinti su naujais draugais iš Karmėlavos, Samylų, Taurakiemio seniūnijų.  Tai buvo patyriminė diena Vasara su naujais draugais. Vaikai net tik susipažino, tačiau turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas vaikšant basomis per Basakojų taką, tobulinti įgūdžius kaip spręsti tarpusavio konfliktus. Bendraujant svarbu mokėti teisingai įvardinti ir kalbėti apie savo jausmus ir pojūčius kitam žmogui, ir tai puikiai be kaltinimų padeda padaryti “AŠ” kalba, kurios žygio metu ir mokinosi vaikai. O kaip be žaidimų ir ledų, kurie nuostabią vasaros dieną paverčia dar nuostabesne. Šią vienos dienos veiklą organizavo Kristina Šadauskienė, Sigita Urbytė, Jurgita Maironienė, Ina Gadliauskienė.

Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje.  Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.

Šią vasarą organizuotos veiklos vaikams buvo kupinos įspūdžių ir naujų patirčių, kurios ne tik praplėtė vaikų akiratį, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą. Svarbiausias dėmesys organizuojant veiklas buvo skirtas socialinių įgūdžių ugdymui. Vaikai mokėsi efektyviai bendrauti, atpažinti savo jausmus ir tinkamai išreikšti emocijas, taikyti „Aš“ kalbą. Žygiai, žaidimai ir kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip rankdarbiai ir eksperimentai, ne tik skatino fizinį aktyvumą, bet ir leido geriau pažinti save ir kitus. Organizuotos veiklos buvo skirtos padėti vaikams ugdyti įgūdžius, kurie bus naudingi jiems padedant kurti stiprius tarpusavio ryšius, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, sklandžiau integruotis į visuomenę. Įveikdami įvairias užduotis ir iššūkius, vaikai patyrė sėkmę, įgijo naujų gebėjimų.

Ačiū rėmėjams, o jų kaip niekada daug – širdingai dėkojame:

  • “Basomis per Kadagynę”,
  • GoBall batutai,
  • Vice Pizza,
  • Trolių pica,
  • 101 kepyklėlė,
  • Kauno rajono Ramučių kultūros centrui,
  • Labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorei Vidai Rainienei,
  • Vilkijos keltui „Vilkynė“,
  • Kauno rajono Visuomenės sveikatos biurui
  • ir visiems kitiems rėmėjams, kurie prisidėjo prie šių nepakartojamų vasaros akimirkų kūrimo!

 

Straipsnį parengė atvejo vadybininkė Kristina Šadauskienė

Savižudybių prevencijos diena 2024

  • Pasaulyje kasmet dėl savižudybės miršta daugiau nei 720 000 žmonių; ¹
  • Lietuvoje 2022 m. nusižudė 527 asmenys (savižudybių skaičius nuosekliai mažėja: nuo 2010 m. mirčių skaičius sumažėjo beveik perpus (2010 m. nusižudė 1018 asmenys);²
  • 2021 m. pasaulyje tarp 15–29 metų amžiaus žmonių savižudybė buvo trečia pagrindinė mirties priežastis; ¹
  • 2022 m. Lietuvoje daugiausiai nusižudžiusių asmenų buvo 55–59 ir 60–64 m. amžiaus grupėse; ²
  • Lietuvoje 2010–2022 m. kaimo gyventojų mirtingumas dėl savižudybių buvo apie 1,5 karto didesnis, nei miesto gyventojų; ²
  • Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis. Kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų.

Rugsėjo 10-oji pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio psichikos sveikatos organizacija 2024-2026 m. savižudybės prevencijos dienos temą skelbia „Savižudybės naratyvo keitimas“ kartu su kvietimu veikti – „Pradėkime pokalbį“.

Šia tema siekiama mažinti savižudybės stigmą ir skatinti atvirus pokalbius, siekiant užkirsti kelią savižudybėms. Savižudybė – sudėtingas reiškinys, apie kurį gana mažai kalbama(si), o kartais apskritai vengiama atvirai kalbėti(s), todėl sklando daug ir įvairių mitų. Juos išsklaidyti ir formuoti teisingas nuostatas, susijusias su savižudybės reiškiniu − vienas svarbiausių savižudybės prevencijos uždavinių. Svarbu keisti tai, kaip mes suvokiame šią sudėtingą problemą, ir pereiti nuo tylos ir stigmos kultūros prie atvirumo, supratimo ir palaikymo. Klaidinanti informacija trukdo teisingai įvertinti mąstančio apie mirtį žmogaus situaciją, jam gresiantį pavojų, nes būtent šiuo atveju − labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą. Kvietimas veikti skatina visus pradėti pokalbį apie savižudybę ir savižudybių prevenciją. Kiekvienas pokalbis, kad ir koks mažas būtų, prisideda prie palankios ir suprantančios visuomenės kūrimo. Pradėdami šiuos gyvybiškai svarbius pokalbius galime sugriauti kliūtis, didinti sąmoningumą.

Šią, pokalbio svarbos idėją, puikiai atspindintis, iniciatyvos “Ir Tu gali padėti” pokalbis su žmonėmis, kurie išdrįso pradėti tokį pokalbį: https://www.youtube.com/watch?v=tVAY43aZAX4

Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.

Taigi, kaip pradėti pokalbį, kaip paklausti? Pvz. „Atrodai labai prislėgtas, papasakok apie tai, kaip jautiesi“, “Aš girdžiu, jog sakai, kad nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę?” Suicidologas P. Skruibis sako, jog galima užduoti tokį klausimą: “Aš matau, kad tu kažkoks kitoks, matau, kad esi labiau prislėgtas, šiaip sakai, kad viskas beprasmiška. Ir aš žinau, kad tokiais atvejais žmonės pradeda galvoti apie savižudybę. Ar gali būti, kad ir tu galvoji apie savižudybę?” Toks klausimas, dėl suprantamų priežasčių, žmonėms dažniausiai skamba baugiai.

Kodėl žmonės vengia tiesaus klausimo apie savižudybę? Kaip pastebi Jaunimo linija, tai labai natūrali baimė – „o ką aš darysiu, jeigu išgirsiu teigiamą atsakymą?“. Žinoma, kad gali būti labai sunku ir neramu kalbėti su prislėgtu žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, tačiau tai yra vienintelis būdas suteikti pagalbą. Gavus teigiamą atsakymą, nereikia skubėti nieko daryti, reikia išgirsti žmogų ir suprasti, kokios to priežastys, kas jo gyvenime vyksta, dėl ko jis taip galvoja, tyrinėti žmogaus situaciją: “papasakok apie tai daugiau”.  Ir tada padėti surasti pagalbą, kur žmogus galėtų kreiptis. Vis dėlto pirmas žingsnis – paklausti ir išklausyti.

Daugiau informacijos apie tai, kaip kalbėtis, kaip atpažinti savižudybės riziką ir ką daryti, galima išgirsti šioje trumpoje (10min) psichologės Valijos Šap paskaitoje, kuri kartu ir labai puiki priemonė atnaujinti jau turimas žinias apie savižudybės prevenciją: https://www.youtube.com/watch?v=dKkABJ3OzPk

Dar keletas naudingų nuorodų:

https://tuesi.lt/pagalbos-teikejai/

  • Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815

Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja Kviečiame bendruomenes, organizacijas ir šeimas ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Skubi pirminė psichologo konsultacija teikiama susisiekus su nemokamu tel. 1815 pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val., VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas. Čia gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, bei asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę.

  • Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės arba yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, t. y. jis pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą,jei žinoma asmens buvimo vieta.
  • Informacija apie savižudybės riziką ir pagalba, informacinis portalas specialistams, bendruomenei ir kiekvienam susiduriančiam su žmogumi krizėje: https://tuesi.lt/
  • Pagalba sau ir artimąjam, savižudybės priežastys ir požymiai: https://pagalbasau.lt/savizudybe/
  • Asociaciją “Artimiems – tai socialinė iniciatyva įkurta nusižudžiusių artimųjų ir skirta visiems, patyrusiems tokią netektį. https://www.facebook.com/artimiems

„Viena savižudybė sukrečia apie 10 žmonių. Mes siekiame suvienyti ir suburti nusižudžiusių artimuosius, nes čia net ir nepažįstamas žmogus gerai supranta kito skausmą ir gali tapti labai artimas.”. Asociacija siekia, kad ištikus nelaimei, artimieji žinotų, jog yra ne vieni ir čia visad gali rasti emocinę pagalbą – organizuojamos  nemokamos savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kupiškyje ir Kėdainiuose, taip pat dalinamasi naudinga literatūra, nuorodomis bei kita informacija, padedančia išgyventi tokią netektį.

Rekomendacijos:

  • Spektaklis Nuostabūs dalykai”, teatras Kitas kampas.

Pagal Duncano Macmillano pjesę pastatytas spektaklis “Nuostabūs dalykai“ prajuokins iki ašarų ir ne sykį privers nuryti gumulą gerklėje. Tai istorija apie paprastą jauną vyrą, gyvenime patyrusį didžiulių išbandymų, bet radusį būdą nepalūžti. Tas stebuklingas būdas – tai nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi, sąrašas.

Dėmesio: amžiaus cenzas: N-14; taip pat gali trikdyti asmenis, išgyvenusius artimojo savižudybę.

 

Pasirūpinkite savimi. Savižudybės tema visada paveikia jausmus, todėl nevenkite pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kolegomis, draugais, artimaisiais ♥

 

Straipsnį parengė psichologė Neringa Sutkutė

 

 

[1] Pasaulio psichikos sveikatos organizacijos duomenimis

[2] Lietuvos Higienos instituto duomenimis

Fotografijos konskursas „Mano pasaulio spalvų mozaika”

Fotografijos konkursas tema – „Mano pasaulio spalvų mozaika” kvietė tyrinėti pasaulį aplink save, kurti savo unikalią spalvų mozaiką, fiksuoti gražiausius vaizdus nuotraukoje ir parodyti koks nuostabus ir unikalus yra pasaulis! Žvilgsnis per objektyvą leidžia mums tyrinėti pasaulį aplink save ir matyti jį be galo įvairų, o užfiksuotos kompozicijos nuotraukoje – parodyti kitiems, kaip pasaulį matome mes.

Nuoširdžiai dėkojame vaikams už dalyvavimą fotokonkurse. Jūsų kūrybiškumas ir gebėjimas tyrinėti praturtino konkursą įspūdingais darbais. Kiekviena nuotrauka atspindi unikalią viziją ir talentą. Dėkojame tėveliams, kurie skatino savo vaikus kurti, drąsino juos ir padėjo įgyvendinti nuostabias idėjas.

Komisijai buvo sunku išrinkti konkurso nugalėtojus, todėl oficialiai skelbiame, kad laimėjo draugystė! Trys nuotraukos ir kompozicijos komisijos narių buvo išskirtos ir džiaugsmingai skelbiame šauniausius nuotraukų autorius:

1 vietos laimėtoja – Brigita, 16 m. 

2 vietos laimėtoja – Gerda, 16 m.

3 vietos laimėtoja – Deimantė, 9 m.

Kviečiame aplankyti nuotraukų galeriją ir pajausti vaikų kūrybą! 

 Atminimo dovanos pasiekė ir pradžiugino visus konkurso dalyvius! Už prizus ir dovanas nuoširdžiai dėkojame konkurso rėmėjams ir mūsų mylimiems socialiniams partneriams:

Adventure Mini golfui džiunglėse – už atributiką ir saldumynus vaikams!

UAB ,,Bijola” už 25 vnt. skaniausių ir gražiausių keksiukų!

,,Prezo” kepyklėlei už 6 nuostabius tortukus!

Vytauto Didžiojo karo muziejui už 3 šeimos bilietus (1 bilietas 4 asmenims) ir atributiką! Vytauto Didžiojo karo muziejus  – vienas seniausių Lietuvos muziejų, kurį aplankyti kviečiame visus ir būtinai – ne vieną kartą!

V-R Shop už 3 bilietus į 1 valandos trukmės virtualios realybės pramogas 1-4 asmenims pakaitomis. Virtualios realybės žaidimai suteikia galimybę nusikelti į pačias įvairiausias erdvės ir leidžia patirti nepamirštamų nuotykių, kurie sužadina aštriausius pojūčius ir kuria nepamirštamas emocijas.

 

Siekiant atkurti emocinę pusiausvyrą, atskleisti paslaugų gavėjų stipriąsias puses bei siekiant geriau pažinti save, tradicinių socialinio darbo metodų neužtenka ir kartais reikia daugiau, o tokiose situacijose padeda meninė veikla. S. Sontag (2000) teigimu, fotografijos procesas tapo socialiniu ritualu, apsauga nuo nerimo ir tuo pačiu galingu įrankiu.
Žodis „fotografija” kilęs iš graikų kalbos žodžių phos („šviesa“) bei graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia „piešimas šviesa“. Fotografijos procesui reikalingos techninės priemonės, o šiuo laikotarpiu fotografuoti dar lengviau, kadangi galime pasinaudoti savo išmaniaisiais prietaisais. Fotografijos procesas žmogui suteikia spontaniškumo, kūrybinės saviraiškos galimybes, skatina aplinkos pažinimą bei savęs suvokimą joje.
Organizuojant fotografijos konkursą paslaugų gavėjams ir taikant jį kaip socialinio darbo būdą, yra prisidedama prie bendravimo bei kitų socialinių įgūdžių lavinimo. Paslaugų gavėjų, o ypač vaikų darytos nuotraukos tampa įspūdingais kūriniais, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi jausmą, atsiranda motyvacija, o kiti – galbūt atranda naują, mėgstamą veiklą. Taip pat fotografijos naudojimas kaip vienas iš socialinio darbo metodų naudingas ne tik dalyviams, tačiau ir socialinio darbo specialistams – padeda kurti tarpusavio ryšį su paslaugų gavėjais, skatina bendradarbiavimą, įgalina paslaugų gavėją ir sukuria erdvę kūrybiškumui pasireikšti.

***

Konkursą organizavo, socialinių partnerių, rėmėjų ir socialinio darbo specialistų bendruomenę telkė, publikaciją parengė Centro socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Evelina Bendinskienė, Kornelija Leilionaitė ir Aistė Timofejevaitė.

Vaiko diena

Vaiko diena nuo šių metų švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, šiemet – gegužės 17-ąją. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – ji įsiterpia tarp Motinos, Tėvo ir Šeimos dienų, pabrėždama vaiko vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Vaiko dieną minėjome Neveronių seniūnijoje, kartu su Vaikų dienos centro „Juventa” vaikais ir centro darbuotojomis. Švęsdami vaikystę pasitelkėme žaidimų terapijos, dailės terapijos elementus, žaidėme žaidimus, vaikai piešė piešinius tema „Mano vaikystės svajonių diena”, vyko smagi viktorina Vaiko dienos tema, vaikai buvo apdovanoti prizais. Džiaugiamės, kad vaikai aktyviai įsitraukė, dalinosi savo emocijomis, jausmais, jautėsi linksmi ir laimingi.

Vaiko diena – tai ne tik šventė, bet ir proga susimąstyti apie vaikų gerovę ir atsakomybę už jų ateitį. Šios dienos prasmė ir pagrindinė užduotis – plačiai skelbti pasauliui apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises!

Vaiko dienos reikšmė:

  • Atkreipti dėmesį į vaikų teises ir gerovę
  • Skatinti visuomenę rūpintis vaikais
  • Ugdyti pagarbą vaikams ir jų individualiems poreikiams
  • Stiprinti šeimos ryšius
  • Puoselėti teigiamas vertybes ir saugią aplinką vaikams

    Šventę organizavo ir vedė atvejo vadybininkė Aurelija Aleksynienė, socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Virginija Smilinskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.

Padėkos socialiniams partneriams popietė Samylų seniūnijoje

 

Dėkingumas – gebėjimas pamatyti, ką turi. Kam Tu nori padėkoti šiandien?

 

2024 metų gegužės 16 dieną, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Sigita Urbytė ir Jurgita Maironienė, atvejo vadybininkė Jolita Romualda Rimšienė, skyriaus vedėja socialiniams reikalams Kristina Banuškevičienė pakvietė socialinius partnerius, dirbančius šeimos gerovės srityje, į padėkos popietę Samylų seniūnijoje. Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo Šlienavos Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos klebonas Rimas Pilypaitis, Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos ir Kauno rajono Piliuonos gimnazijos socialinės pedagogės Rasa Merkienė ir Sandra Sabutytė – Ratautienė, Lietuvos Samariečių bendrijos Kauno skyriaus Kauno r. Vaikų dienos centro „Užuovėja” socialinė darbuotoja Jolanta Curko, Šeimos konferencijos koordinatorė Asta Sabaliauskienė, priklausomybės ligų konsultantas Kęstas. Susitikimo metu dalyviai dalinosi sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiais, Centro socialinio darbo specialistai pristatė Kauno r. socialinių paslaugų centro struktūrą, atvejo vadybos procesus, socialinių paslaugų šeimoms esmę ir socialinio darbo metu pasitelkiamus metodus. Diskusijos metu akcentuojama bendruomenių įtraukties ir įvairių organizacijų dalyvavimo svarba siekiant efektyviai padėti šeimoms ir vaikams susidūrus su įvairiais gyvenimo sunkumais, užtikrinant asmenų gerovę bei stiprinant vietos bendruomenės solidarumą.

Socialiniai partneriai dalinosi gerąja patirtimi bei teikė siūlymus sklandesniam bendradarbiavimui plėtoti. Kun. Rimas Pilypaitis ir socialinė pedagogė Rasa Merkienė ragino specialistus ieškoti būdų garsinti sėkmingas socialinio darbo istorijas visuomenėje. Šeimos konferencijos koordinatorė pristatė Šeimos konferencijos metodą kaip galimybę problemas, susijusias su vaiko gerove, spręsti šeimos rate iki institucijų atėjimo į šeimą bei išsaugant vaiką šeimoje (daugiau apie paslaugą: https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/seimos-konferencija/). Priklausomybės ligų konsultantas dalinosi mokslinėmis žiniomis apie sudėtingus priklausomybės mechanizmus, kurie neabejotinai neigiamai veikia šeimos gerovę, didina riziką vaikų gerovės šeimoje užtikrinimui, o taip pat kitiems diskusijos dalyviams atskleidė konsultacijose taikomus metodus, kurie padeda didinti į jį besikreipiančių ar nukreiptų asmenų sąmoningumą priklausomybių klausimais (daugiau apie paslaugą: https://kaunorvsb.lt/visuomenes-sveikatos-stiprinimas/priklausomybiu-konsultantu-paslaugos/).

Teigiamas grįžtamasis ryšys iš popietės dalyvių (cit. „reikia daugiau tokių susitikimų”, „labai patiko”, „naudinga, kiek idėjų”) suponuoja, jog socialinį darbą populiarinantys renginiai, susitikimai yra aktualūs. Manytina, jog jie padeda bendruomenės nariams, organizacijoms girdėti vieniems kitus, išsigryninti vieni kitiems keliamus lūkesčius, mokytis vieniems iš kitų. O juk prasmę veikti pajuntame būtent tada, kai esame išgirsti, suprasti, priimami ir jaučiamės vertingi.

Kvietimas į fotografijos konkursą!

„Mano pasaulio spalvų mozaika” – metafora, kuri apibūdina individualų Tavo požiūrį, patirtį ir jausmus apie pasaulį. Mozaika – tai unikalus požiūris į gyvenimą, kuris sudarytas iš įvairių spalvų – skirtingų patyrimų, emocijų, idėjų, vertybių bei įspūdžių. Kiekviena spalva atskirai mozaikoje atspindi asmeninį gyvenimo aspektą ar jausmą, o visos spalvos bendrystėje sukuria unikalią kompoziciją – įdomią ir įvairiapusę asmeninę interpretaciją. „Mano pasaulio spalvų mozaika” parodo fotografuojančiojo individualumą ir skirtingumą, unikalų jo požiūrį į pasaulį. Žvilgsnis per objektyvą leidžia mums tyrinėti pasaulį aplink save ir matyti jį be galo įvairų, o užfiksuota kompozicija nuotraukoje – parodyti kitiems, kaip pasaulį matome mes.

Kviečiame vaikus tyrinėti pasaulį aplink save, kurti savo unikalią spalvų mozaiką, fiksuoti gražiausius vaizdus nuotraukoje ir parodyti koks nuostabus ir unikalus yra pasaulis!

Mūsų spalvų mozaikos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui pasivaikščiojimas po mišką gali padovanoti įspūdingų spalvų kontrastų: nuo šviesių žalumynų lapų iki begalo tamsios žemės, nuo ryškiai mėlyno dangaus iki auksinės saulėlydžio šviesos. Gamotos spalvų kombinacijos sukuria malonų ir raminantį įspūdį, kuris įkvepia kūrybiškumui bei suteikia vidinės ramybės. Jūros motyvai perteikia mėlyno atspalvio grožį, o ežerai subtiliai atspindi žalius, mėlynus ir pilkus atspalvius. Gamtoje net ir tada, kai pliaupia lietus, galime atrasti spalvų harmoniją… Visa ši spalvų mozaika yra gilus ir asmeninis ryšys su mus supančia gamta. Kiekviena spalva turi savo unikalų toną, reikšmę ir galią bei neįtikėtiną poveikį mūsų emocijoms, iškeldamos mūsų įvairiausius jausmus ir emocines patirtis. „Mano spalvų mozaika”, tai įkvepiantis procesas, skatinantis mūsų kūrybiškumą, emocinio intelekto lavinimą, santykį su gamta ir prisirišimą prie gamtos grožio.

 

Žemės mėnuo

Žemės mėnuo – laikotarpis nuo kovo 20-osios iki balandžio 22-osios, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos svarbą ir reikšmę žmonių gyvenimui, mus supančią aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, atsakingą vartojimą, susimąstyti apie ryšį su gamta ir atsakomybę už planetos išsaugojimą.

Socialinis darbas ir švietimas yra neatsiejami ir labai svarbūs veiksniai formuojant ir skatinant socialinę atsakomybę visuomenėje, siekiant formuoti sąmoningą, atsakingą ir solidarų pilietį bei skatinti tvarų visuomenės vystymą. Socialinis darbas ir švietimas kartu siekia skatinti tokių vertybių kaip empatija, solidarumas ir bendradarbiavimas plėtojimą, kurios yra esminės formuojant socialinę atsakomybę. Siekdami socialinės gerovės, SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus specialistai susibūrė į bendras veiklas, skirtas vaikams ir skatino vaikus mylėti gamtą, tausoti ją, prisidėti prie švarios ir gražios aplinkos išsaugojimo.

Kovo 20-ąją minint pasaulinę Žemės dieną, socialinio darbo specialistai tradiciškai pakvietė vaikus į edukaciją „Pavasario daigelis“. Edukacijos tikslas – atkreipti dėmesį į klimato kaitą sukeliančius veiksnius, ugdyti vaikų sąmoningumą apie taršos mažinimą, atliekų rūšiavimo būtinybę, atsakingą vartojimo kultūrą, skatinti ir mokyti vaikus rūpintis savo gyvenamąją aplinka, kurti ir puoselėti grožį bei meilę Žemei. Tradiciškai edukacijos metu buvo panaudotos antrinės atliekos, iš kurių gaminti vazonėliai, juos vaikai puošė dekupažo technika, sodino gėlytes, sėjo ir pasiruošė savo asmenines sėklyčių daigyklas. Užsiėmimo metu diskutuota apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų ir kokiais būdais galime prisidėti prie gamtos saugojimo kiekvieną dieną, vaikai raginti susimąstyti apie tai, jog net maži mūsų įpročių pokyčiai kartais gali būti didelių problemų sprendimo dalis.

Baigiantis Žemės mėnesiui, balandžio 22-ąją minint tarptautinę motinos Žemės dieną, socialinio darbo specialistai vaikams suorganizavo psichoedukacinį užsiėmimą apie žemės tausojimą. Siekiant ugdyti vaikų suvokimą apie gamtos išsaugojimo svarbą, ryšį su gamta, atsakingą vartojimą, atliekų rūšiavimą ir galimą antrinį jų panaudojimą, pasitelkti netradiciniai socialinio darbo metodai – filmų terapija, biblioterapija. Šie būdai leido vaikams susipažinti su netinkamu elgesiu ir išmokti tinkamo elgesio būdų, skatinančių žemės išsaugojimą. Užsiėmimo metu pristatyti filmai ir knygos, siekiant parodyti vaikams kaip saugoti mūsų planetą Žemę, diskutuota apie aplinkosaugos svarbą. Vaikai dalinosi savo pavyzdžiais, kaip reikėtų elgtis, kad nebūtų teršiama aplinka. Pasitelkiant žaidimą buvo siekiama išmokyti vaikus tinkamai rūšiuoti atliekas. Edukacijos veiklas parengė ir organizavo socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.

Per šiuos užsiėmimus vaikai ne tik mokėsi apie gamtos svarbą ir aplinkos išsaugojimo būdus, bet ir aktyviai įsitraukė į praktinius veiksmus, skatinančius atsakingą elgesį su gamta. Tokios iniciatyvos ne tik padeda ugdyti vaikų sąmoningumą ir solidarumą, bet ir paskatina juos tapti aktyviais veikėjais ir skleisti informaciją bei gerus pavyzdžius savo bendruomenėje. Socialinis darbas ir švietimas gali veiksmingai integruoti socialinę atsakomybę ir gamtos tausojimo temas į praktiką. Organizuoti edukacinius užsiėmimus, kuriuose dalyvauja vaikai, yra labai svarbu, nes jie yra ateities visuomenė ir gali tapti svarbiais veikėjais keičiant pasaulį teigiamu keliu.

Džiaugiamės, jog vaikai edukacijų metu aktyviai įsitraukė, po užsiėmimų jautėsi linksmi ir laimingi, įvardijo, kad sužinojo ir išmoko naujų dalykų. Dėkojame vaikams už dalyvavimą ir norą mokytis, augti ir tobulėti! Dėkojame už bendradarbiavimą Kauno rajono viešosios bibliotekos Karmėlavos padalinio vyr. bibliotekininkei Daivai bei Karmėlavos lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai metodininkei Elenai.

Publikaciją parengė socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Ina Gadliauskienė.

Skip to content