Category: Naujiena

Spalio 10 d. – pasaulinė psichikos sveikatos diena

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Ši diena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą.

Priminimas mums, kad gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų psichikos sveikatos. Tai – gera savijauta, emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis džiaugtis gyvenimu, išgyventi sunkumus, gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Siekiant geresnės psichikos sveikatos svarbiausia yra stiprinti psichinį atsparumą. Tad pravartu prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas dienos režimas, bendravimas su tais, kuriuos mylite, poilsis, mėgiama veikla, rūpinimasis savimi, meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt. – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

Ši diena – puiki proga sustoti ir pagalvoti apie savo psichinę sveikatą, pasirūpinti savimi. Ar atsimenate, kada paskutinį kartą jautėtės puikiai? Ko gero atsakysite, kad tokie momentai yra itin reti, nes intensyvaus gyvenimo laikais, nuolat patiriate nervinę, psichinę ir emocinę įtampą.

Stresas, patiriamas darbe yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Norint kovoti su stresu, reikia suprasti kaip jis veikia. Streso metu padaugėja streso hormonų, žmogaus organizmas mobilizuojasi – jėgos nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia. Kai jos veikia trumpą laiką, nepridaro žalos, bet jei veikia ilgai, organizmas pavargsta ir atsiranda įvairiausių negalavimų: galvos, skrandžio, širdies ir t.t. Labai svarbu išmokti atsikratyti emocinės įtampos. Ji priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į įvykius. Geriausia išmokti reaguoti kitaip ir vadovautis nuomone, kad gyvenimas – tai 10 proc. to, kas atsitinka, ir 90 proc. to, kaip į tai reaguojama. Stresas žalingas tada, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško išeities, užsisklendžia savyje. Taigi pavojingas ne pats stresas, o netinkama reakcija į jį. Jei pastebėjote, jog dažnai reaguojate labai stipriai, viską nudažote juoda spalva, verta susimąstyti ar ne laikas keisti savo mąstymą. Supratimas, kad tai ne pasaulio pabaiga, ir juoda nėra tokia jau juoda, mums duoda galimybę pakeisti savo nuostatas, mąstymą iš negatyvaus į pozityvų, rasti savyje jėgų eiti toliau, patikėti, kad pasaulis nėra tik iš blogio, kad jame yra ir daug gėrio. Realiau į viską žiūrint, patirsite mažiau streso. Pasaulio nepakeisite, bet pakeitę savo nuostatas, pamatysite kaip pasikeis pasaulis. Pyktis pritraukia dar daugiau pykčio, o meilė – dar daugiau meilės.

Psichikos sveikata tai:

 

Rekomenduoju:

Nick Vujicic

Nėra rankų, nėra kojų, nėra problemų

https://www.youtube.com/watch?v=B-Uuq6bWXig

 

Kūno skenavimas

https://www.youtube.com/watch?v=KLAu9DgPSqk

 

Atsipalaidavimo pratimai

https://www.youtube.com/watch?v=r20GqfO8v2c

 

10 labiausiai raminančių dainų

Skaitykite daugiau:

https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/neuromokslininkai-yra-atrade-daina-kuri-65-proc-sumazina-nerima.d?id=74772832

  1. Marconi Union – Weightless
  2. Airstream – Electra
  3. DJ Shah – Mellomaniac (Chill Out Mix)
  4. Enya – Watermark
  5. Coldplay – Strawberry Swing
  6. Barcelona – Please Don’t Go
  7. All Saints – Pure Shores
  8. Adele – Someone Like You
  9. Mozart – Canzonetta Sull’aria
  10. Cafe Del Mar – We Can Fly

 

Parengė psichologė Lina Ugnė Novikienė

 

 

 

STOVYKLA “LAIKAS KARTU”

Posted on by kaunorspc

Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį pajūryje jau 4-ąjį kartą vyko SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Dienos socialinės globos centro organizuojama šeimų, auginančių neįgalius vaikus, stovykla „Laikas kartu“. Šeimos tradiciškai rinkosi į Lietuvos paraplegikų asociacijos Monciškėse įkurtame Ladšafto terapijos ir rekreacijos centre. Penktadienis buvo skirtas atvykimui ir susipažinimui,  šeimos buvo kviečiamos sukurti mandalą iš gamtoje rastų medžiagų. Vėliau stovyklos dalyviai dalyvavo estafetėse „Drąsiau, stipriau, vikriau“, kurių metu vaikai su tėvais ir broliais/sesėmis bandė kartu atlikti gautas užduotis.

Šeštadienį stovykloje svečiavosi psichoterapeutas Mindaugas Karpuška, vedęs paskaitą tėvams, o tuo tarpu vaikų užimtumu rūpinosi animatoriai. Popietinėje dalyje Kūrybos ir užimtumo Stuba kvietė mamas giedoti sutartines kopose, ošiant jūrai ir pušims, o vaikai su tėčiais gamino aitvarus, kuriuos pajūrio vėjas puikiai kėlė aukštyn į dangų.

Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai rytą pradėjo su nuotaikinga Zumbos treniruote, o vėliau šeimos gamino drobinius maišelius, naudojant ekoprintą – sukuriant dailią šviežių augalų lapų kompoziciją ir ją užtvirtinant plaktuku. Stovyklą užbaigęs Kauno fortepijoninio trio koncertas-pasaka šeimoms stebuklingais muzikos garsais visus nukėlė į paslaptingą garsų pasaulį.

Jau tradicija tapusi stovykla leido šeimoms pabūti drauge, dalintis savo patirtimis ir linksmais nutikimais auginant ypatingus vaikus. Vis dar gyvename jos akimirkomis ir džiaugiamės galėdami matyti šeimų pokytį, bendrystę ir norą sugrįžti čia dar ir dar kartą.

LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DIENOS RENGINIO AKIMIRKOS

Posted on by kaunorspc

Lietuvos socialinių darbuotojų dienos išvakarėse Domeikavos laisvalaikio salėje vyko šventė, kurios metu gražiausi padėkos žodžiai buvo tariami Kauno rajone dirbantiems socialiniams darbuotojams. Meras už sunkų ir pasiaukojantį darbą specialistams įteikė 17 padėkų, 3 plaketės, o  savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) buvo apdovanota Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė Lina Čapienė.

„Dėkoju už jūsų atsidavimą savo kilniam ir atsakingam darbui, už gerumą ir rūpestį tais, kam to reikia labiausiai. Ištikimybę savo profesijai jūs labai aiškiai parodėte šiais metais, kai prasidėjus karantinui, jūs buvote pirmose gretose kartu su šauliais, pareigūnais, savanoriais ir nepaisydami pavojaus savo pačių sveikatai, teikėte reikalingą pagalbą“, – šventės metu dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Daugiau apie renginį skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje.

 

Rugsėjo 10-oji Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Kas 40s pasaulyje nusižudo žmogus ♦ Kas 3s kas nors bando žudytis ♦ Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35metų amžiaus žmonių grupėje ♦ Kiekviena savižudybė atsiliepia mažiausiai 6 žmonėms ♦

Gyvenimas kartais labai panašus į važiavimą dviračiu – nepaisant  visų nuokalnių ir įkalnių reikia palaikyti balansą norint judėti toliau. Taigi Tarptautinė savižudybių prevencijos organizacija kviečia visame pasaulyje paminėti šią dieną minant dviračiais. Šių metų tikslas drauge numinti tiek kilometrų, kad juos sudėjus gautųsi “apmynimas” aplink žamės rutulį (https://www.iasp.info/wspd2020/cycle-around-the-globe/) , taip didinant pasaulio žmonių sąmonigumą savižudybių problemos tema. Minkime už gyvenimą, į gyvenimą, dėl gyvenimo. Už tuos, kurie neatrado jėgų minti toliau ir dėl tų, kuriems reikia pagalbos įveikti kiekvieną metrą.

  • Dviračių žygis Kaune šiandieną, rugsėjo 10 d. 18.15 val. susitinkama prie Kauno pilies esančios Vyčio skulptūros. 18.30 val. pajudama link Lampėdžių.
  • Kas negali ir nespės minti šiandieną, gali užsiregistruoti puslapyje https://www.charityfootprints.com/eventdetails?id=450 ir nuo 09-10 iki 10-10 užregistruoti savo numintus kilometrus, taip prisidedant prie sąmoningumo didinimo akcijos.
  • Kas su dviračiu nėra geriausi draugai, kviečiami šiandieną 20val. uždegti žvakę lange, kaip pritarimą savižudybių prevencijai ir palaikymą nusižudžiusių žmonių artimiesiems.

Drauge minant šią dieną kviečiame peržvelgti ir pasikartoti mitus ir faktus apie savižudybę, bei pridedamei keletą filmų/knygų rekomendacijų šia tema.

MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBĘ:

1. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, vadinasi – jis iš tikrųjų nori mirti.
     Faktas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi. Dažniausiai norima pasitraukti/išnykti/pasislėpti tik tol, kol užklupę, atrodytų nebepakeliami sunkumai, išsispręs ar pranyks.

2. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jam jau niekas negali padėti.
     Faktas: Atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

3. Mitas: Klausimas apie savižudybę gali žmogų paskatinti nusižudyti.
     Faktas: Tiesus klausimas apie savižudybę ir atviras pokalbis gali tik padėti. Kalbėjimas apie savižudybę neskatina žmogaus aktyviems veiksmams. Priešingai, tai suteikia galimybę kalbėti apie savo išgyvenimus.

4. Mitas: Žmonės, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo.
     Faktas: Jeigu žmogus kalba apie savižudybę – rimtas ženklas, kad jis gali tai padaryti. 8 iš 10 žmonių, prieš nusižudydami, ne kartą užsimena, kalba arba rašo apie tai. Tai reikia priimti rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio – jie prašo pagalbos.

5. Mitas: Nusižudoma dažniausiai be jokio įspėjimo.
     Faktas: Dažniausiai žmonės praneša apie savo ketinimus nusižudyti.Tyrimai rodo, kad žmonės, prieš nusižudydami, dažnai įvairiais ženklais perspėja aplinkinius, ką ketina daryti.

6. Mitas: Gyvenime būna situacijų, kai savižudybė – vienintelė išeitis.
     Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai.

Knygos:

  • Dr. Ona Kristina Polukordienė ¨Psichologinės krizės ir jų įveikimas”;
  • Britt Pfluger, Jonny Benjamin “Nepažįstamasis ant tilto. Mano kelionė iš nevilties į viltį” .

Filmas: “Senas šautuvas” galite įsigyti ir peržiūrėti kino fondo puslapyje.

Kai ieškome pagalbos kitam:

Pasirūpinkite savimi. Savižudybės tema visada paveikia jausmus, todėl nevenkite pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kolegomis, draugais, artimaisiais ♥

 

Parengė psichologė Neringa Sutkutė

Vaikų vasara 2020!

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Švęsk vasarą – saulės perpildytas dienas ir žvaigždėtas naktis.

Gooseberry Patch

Vasaros neįsivaizduojame be vaikų juoko ir vaikystės be vasaros magijos neįsivaizduojame taip pat. Vaikai švenčia Vasarą visus tris mėnesius, o mes tik padedame skleistis jų kūrybiškumui ir pasaulėžiūrai organizuodami kūrybinius užsiėmimus, keliones po gražiausius pakaunės kampelius, ruošdami šventes pilnas žaidimų, nuotykių ir patirčių. Nes Vasarą galima švęsti kasdien!

 

 Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie kvietė mus į svečius ir kartu kūrė gražiausius vasaros prisiminimus: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, Kauno tvirtovės IX forto muziejui, Lietuvos zoologijos sodui, PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Basakojų takui, Kauno marių regioniniam parkui, Zalensų poilsio ir pramogų slėniui, Pažaislio vienuolyno administracijai, Vytauto Didžiojo karo muziejui, Velnių muziejui, Labdaros ir paramos fondui Nemuno krašto vaikai už bendrystę, Kauno rajono savivaldybės administracijos Čekiškės seniūnijos seniūnui Mečislovui Zavedskui už dovanėles vaikams, Laurai Simonaitytei už kruopštų darbą piešiant vaikams tatuiruotes. Ypatinga padėka SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinėms darbuotojoms dirbančioms su šeimomis ir atvejo vadybininkėms už veiklų organizavimą, kuriamą vaikystės pasaką ir gražiausius vasaros prisiminimus vaikams! Liko daugybė nuotraukų, kuriose – vaikų šypsenos ir juokas, jų kūrybinės idėjos ir vaikystės žavesys. Vaikystė, kaip ir vasara, prabėga labai greitai. Ir jos lieka tiek, kiek pasilieki širdy…

 

Praleisk vasarą kūrybiškai!

Posted on by Kristina Banuškevičienė

 

 

“Tuomet sekė tas gražus sezonas…Vasara… Oras buvo pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. O klimatas tapdavo tokiu tarsi būtų sukurtas iš viso vaikystės gaivumo.”

Henris Vodsvertas Longfelas

 

Jei dar nežinai ką įdomaus nuveikti vasaros atostogų metu – prisijunk prie Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro ir pasinerk į kūrybines veiklas! Tavęs laukia įvairios patyriminės veiklos, žaidimai gamtoje, diskusijos, pokalbiai Tau įdomiomis temomis ir daugybė kitų magiškų vaikystės siurprizų…

 

Prie Vaikų dienos centro kviečiame prisijungti vaikus nuo 7 metų amžiaus. Daugiau apie vaikų dienos centrą skaitykite čia

 

 

 

 

PRAKTINIAI PATARIMAI APIE SENSORINĘ (JUTIMINĘ) APLINKĄ

Posted on by kaunorspc

Pristatome praktinius patarimus, kaip pritaikyti namų aplinką tam, kad būtų galima atliepti vaiko, kuris patiria tam tikrus sensorinės integracijos sutrikimus, poreikius skirtingose situacijose (valgant, prausiantis, miegant ir pan.).

Kas yra sensorinė sistema? Žmogaus organizmas turi savitą jutiminę (sensorinę) sistemą, kuri priima informaciją, gaunamą iš aplinkos ir iš žmogaus organizmo. Nagrinėjant ir analizuojant žmogaus sistemas, kurios užtikrina pasaulio (aplinkos) ir savęs suvokimą, pristatomos aštuonios jutiminės (sensorinės) sistemos. Daugiausiai girdima yra apie 5 pagrindinius pojūčius: lytėjimas, matymas, klausymas, skonis ir kvapas. Tačiau raidos ir ugdymo procesuose svarbios yra ir dar trys sensorinės sistemos: vestibiuliarinė (leidžia jausti pusiausvyrą); propriocepcinė (kūno judėjimas) ir interocepcinė (kūno suvokimas).

Kaip veikia sensorinė sistema? Visų sensorinių sistemų veikimo procesas yra panašus. Jis prasideda atsiradus tam tikram aplinkos signalui (stimului/dirgikliui), pvz., šviesa, garsas ir pan. Į šį signalą reaguoja atitinkamos srities receptoriai (skonio, klausos…), kurie yra skirtingose kūno vietose. Kai signalas pasiekia receptorių, jis paverčiamas nerviniu impulsu ir nervų kanalais perduodamas į smegenis, kurios gautą informaciją apdoroja ir paruošia atitinkamą veiksmų planą. Veiksmas gali būti skirtingas (pvz., motorinis, kognityvinis..) arba kelių skirtingų veiksmų kombinacija, priklausomai nuo aplinkos dirgiklio, pavyzdžiui, jei dirgiklis stipri šviesa, tuomet smegenų pasiųstas veiksmas būtų užmerkti akis arba ranka jas užsidengti.

Yra išskiriami 3 sensorinės integracijos sutrikimų tipai:

  1. Padidintas jautrumas (sensory over responsivity);
  2. Nejautrumas (sensory under responsivity);
  3. Pojūčių paieška (sensory seeking).

Dažnai patys vaikai gali nesuprasti ir neįvardinti, kas su jais vyksta ir kokios stimuliacijos ar nusiramino reikia, todėl tėvų užduotis yra bandyti numatyti galimas priežastis ir dirgiklius, kurie sukelia nemalonius vaikui jausmus. Jų atpažinimas ir žinant, kaip į šiuos dirgiklius reaguoja vaikas, suteikia galimybę kontroliuoti situacijas ar joms pasiruošti iš anksto. Svarbu susikurti šeimos taisykles ir atsirinkti tai, kas iš tiesų yra svarbu jums ir vaikui ir kur galima vaikui suteikti daugiau savikontrolės.

Tikimės, kad ši informacija padės rasti būdus, kaip palengvinti vaiko sensorinę integraciją kasdien sutinkamose situacijose.

Ši informacija paruošta naudojant vebinaro „Sensory Processing Disorders – Adapting the Home Environment for Children with Disabilities“ medžiagą.

 

SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras