Kategorija: Naujiena
Moterų savitarpio paramos grupių patirtys ir patyrimai
„Aš sužinojau, kad žmonės pamirš, ką tu sakei, žmonės pamirš, ką tu padarei, bet jie niekada nepamirš, kaip tu juos privertei jaustis”
(Maya Angelou)
Savitarpio palaikymo grupės – tai erdvės, kuriose susitinka širdys ir patirtys. Erdvės, kuriose kuriasi tarpusavio saugumas, pasitikėjimas bei bendrystė vieni kitiems. Savitarpio paramos grupės naudingos, nes jos suteikia galimybę žmonėms dalytis savo patirtimi ir jausmais, kas gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir stiprinti emocinę gerovę. Šios grupės kuria saugią aplinką, kur kiekvienas gali jaustis išgirstas ir suprastas ir priimtas. Be to, dalyvavimas tokiose grupėse padeda įgyti naujų įgūdžių, sprendžiant kasdienius iššūkius ir problemas, taip pat stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais. Dalinamės SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistų organizuojamų savitarpio palaikymo grupių veiklų apžvalga.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus.
Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/01/02/veiklu-ciklo-padovanok-sau-rudens-apzvalga/). Koliažo kūrimas leidžia atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti, o refleksija padeda geriau pažinti save, savo norus ir tikslus, skatina siekti jų įgyvendinimo, didina savivertės jausmą. Trečiasis veiklų ciklo susitikimas buvo skirtas vidiniam savo pasauliui patyrinėti ir jam pastiprinti. Pirmiausia veiklų dalyviai supažindinti su Virdžinijos Satir sukurtu unikaliu asmeninio tobulėjimo įrankiu- „Penkiomis laisvėmis“, o įrankis išbandytas praktiškai, pasitelkiant terapinio filmuko peržiūrą, bei reflektuojant patyrimus. Filmo terapija- tai metodas, padedantis atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti. Grupinė refleksija skatina praplėsti akiratį, didina savivertės jausmą, keičia suvokimą, motyvuoja ir įkvepia geriau pažinti save, bei priimti kitus. Antroje susitikimo dalyje, pasitelkus „Atradimų sodo“ metaforines korteles, skatintas asmens savęs priėmimas, kūrybinis mąstymas, ieškota savo stipriųjų savybių, atsakymų į kylančius klausimus, išsikeliant asmeninius tikslus (daugiau informacijos apie asmeninio tobulėjimo įrankį ir jo taikymą, terapinio filmo nuorodą ir informaciją apie metaforinių kortelių panaudojimą rasite ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/12/29/savitarpio-palaikymo-grupiu-patirtys/).
Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Audronė Kanapinskienė ir Ingrida Valuckienė kvietė moteris į unikalią kelionę savęs pažinimo link. Moterų savitarpio paramos grupė tapo saugiu uostu, kuriame dešimt dalyvių galėjo atvirai dalintis savo jausmais, augti kūrybiškai ir stiprinti tarpusavio ryšius. Per šešis skirtingus užsiėmimus moterys turėjo galimybę, atrasti kūrybiškumą: Kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip ,,Saulutė ritas’’ ir šiaudinių sodų tvėrimas, leido moterims išreikšti save meninėmis priemonėmis ir atrasti naujų talentų. Išsaugoti tradicijas: Edukacija apie senuosius lietuviškus patiekalus ir pažintinis žygis Kulautuvoje ne tik praturtino žinias apie kultūrą, bet ir stiprino ryšį su gamta. Rūpintis savimi: Užsiėmimai, skirti savistabai ir emocijų valdymui, padėjo moterims geriau pažinti save ir sumažinti stresą. Kurti bendruomenę: Draugiška ir jauki grupės atmoesfera skatino atvirumą ir pasitikėjimą, o bendros veiklos stiprino tarpusavio ryšius.
Moterų savitarpio paramos grupės kelionę vainikavo ypatingas užsiėmimas, kurį vedė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus psichologė N. Sutkutė. Neuroedukacijos paslapčių vedamos, dalyvės pasinėrė į atsipalaidavimo ir savęs pažinimo pasaulį. Užsiėmimo metu moterys išreiškė savo emocijas kūrybiškai ir neįprastai. Piešimas užmerktomis akimis ore tapo tarsi meditacija, leidusia pasinerti į save ir išlaisvinti kūrybinę energiją. O, vėliau, perkeliant šias emocijas ant popieriaus, dalyvės galėjo geriau išreikšti ir suprasti savo jausmus. Moterų savitarpio paramos grupės pagrindinis tikslas buvo suteikti emocinę, psichologinę ir praktinę paramą moterims, skatinti jų asmeninį augimą ir stiprinti tarpusavio ryšius. Grupės misija- kurti saugią erdvę, kurioje moterys jaustųsi išklausytos, suprastos ir priimtos, bei padėti joms įveikti asmeninius iššūkius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir atrasti vidinius resursus. Moterų savitarpio paramos grupė tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per kūrybines veiklas, bendravimą ir palaikymą galima padėti moterims pasiekti asmeninės ir emocinės gerovės. Ši grupė įrodo, kad investuojant į moterų savirealizaciją, stipriname visą bendruomenę. Norime padėkoti Vilkijos miesto bibliotekos bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei ir Vilkijos kultūros centro renginių organizatorei Loretai Maliukevičienei, už galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse,,Saulutė ritas”, margučių marginiame. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų seniūnams Pauliui Amanaičiui, Arūnui Bačiūnui, Šarūnui Pikeliui, Kauno rajono Batniavos bendruomenei, kurie palaiko socialinio darbo specialisčių iniciatyvas, suteiktas patalpas, finansinę paramą. edukatoriai ,,Miško gryčia” Editai Duobienei, už edukaciją senieji lietuviški patiekalai, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus darbuotojams Vidai ir Arūnui Sniečkams už edukaciją ,,Šiaudinių sodų tvėrimas”, Vilkijos neįgaliųjų sąjungai ir Zalensų poilsio pramogų slėnio savininkams Irmantui ir Simonai Zalensams. Vieningoje bendruomenėje lengva daryti gerus darbus.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę. Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Publikaciją parengė SBĮ kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Aušra Ališauskienė
Gera turėti kultūrą skleidžiančių partnerių ir būti bendrakūrėjais
Jei mūsų, socialinių darbuotojų darbui su šeimomis, socialinė veikla anksčiau buvo nukreipta į pagalbos teikimą šeimai, tai dabar apima ir sociokultūrines sritis, aprėpiančias žmogaus kultūrinės raiškos santykį su aplinka, padedančias žmonėms suvokti save, pažinti aplinką ir tobulėti visose srityse. Socialinio darbo sritis – socialinės problemos išryškinimas ir sprendimas, tačiau nūdienoj socialinis darbuotojas susiduria su naujais iššūkiais, vis naujus iššūkius siūlančiame pasaulyje ir vis labiau globalizuotoje visuomenėje. Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą. Sociokultūrinei veiklai plėtoti nereikalaujama nuolatinių specialistų, nes nėra patvirtintos konkrečios jos apibrėžtys, tačiau jos būtinybė akivaizdi besikeičiančių vertybių Lietuvos visuomenėje, nes esanti socialinės paramos sistema nėra orientuota į žmones, kuriems sociokultūrinės paslaugos reikalingos. Taigi mūsų prerogatyva ir yra suvokti šią dinamiką ir pasireikšti ten, kur galima padėti, nežeidžiant žmogaus individualybės. Todėl pasitelkę Kauno rajono kultūros centrų narių, kaip pozityviosios kultūrinės socializacijos valdytojų pagalbą ir iniciatyvas, įtraukiame savo paslaugų gavėjus į kultūros sferą.
Jeigu socialiniai ir kultūriniai renginiai apima švietimą, auklėjimą, menus, ir bendruomenių plėtrą, vadinasi, socialinio ir kultūros centro darbuotojo tikslai labai panašūs- skatinti žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, perteikti jiems pozityvias vertybes, spręsti socialinės atskirties, individų ir visuomenės problemas, kartais net siekiant kartu sėkmingai spręsti jų savanoriško pasitraukimo iš disfunkcinių grupių, kuriose paprastai ieškoma savito emocinio pasitenkinimo.
Bendra meninė veikla su vaikais padeda užmegzti šiltus santykius, ugdyti jų kūrybinę-meninę raišką grindžiančius psichofizinius gebėjimus, aktyvumą ir orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, todėl buriame vaikus bendrai veiklai, gerinant jų socialinius ir tarpusavio santykius, orientuojantis į naudas ilgalaikėje perspektyvoje, nes esame įsitikinę, kad dar vaikystėje įgyti socialiniai ir kultūriniai gebėjimai sudarys palankias sąlygas sėkmingam funkcionavimui tolimesniame gyvenime.
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Šventė – džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje. Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Įsitraukimas ir dalyvavimas bendrose sociokultūrinėse veiklose su kultūrą skleidžiančiais kolegomis paįvairino paslaugų gavėjų kasdienybę ir rutiną, gal būt įkvėpė kūrybiškumui, mokymuisi, naujiems patyrimams, o mums, socialiniams darbuotojams, ši veikla ir partnerystė padeda ne tik tobulėti, bet ir augti kartu!
Ne veltui sakoma, kad socialinis darbas yra mokslo ir meno sintezė.
Renginius bendruomenei organizavo ir publikaciją parengė socialinio darbo specialistė Virginija Smilinskienė
2024 metų Vaikų svajonės ir padėka!
2024 metų šv. Kalėdos, kuriose gyvena svajonės… arba, kai vaikų norai tampa tikrove.
*
„Kalėdos! Jau pats žodis džiugina širdį. Nesvarbu, kad mes galime bijoti to skubėjimo, ilgų kalėdinių dovanų sąrašų, ką reikia nupirkti ir padovanoti, kai ateis Kalėdos, vis dar galime jausti tą šiltą jausmą, kurį jautėme, kai buvome vaikai, tą pačią šilumą, kuri pripildo mūsų širdis ir mūsų namus.“
Joan Winmill Brown.
Mes, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai, tikime, kad vaikų svajonių pildymas – tikras šv. Kalėdų stebuklas. Šv. Kalėdos, tai metas, kai širdys prisipildo šilumos, o pasaulis nusidažo gerumu. Tačiau didžiausias šio laikotarpio stebuklas slypi vaikų akyse – jų tyrose svajonėse, kurios laukia būti išgirstos ir įgyvendintos.
Kiekviena maža svajonė, ar tai būtų spalvingas žaislas, ar šiltas apkabinimas, slepia gilią viltį. Viltį, kad pasaulis yra kupinas grožio ir gerumo. Kuomet šios svajonės išsipildo, tai ne tik uždega džiaugsmo kibirkštį vaikų širdyse, bet ir primena mums, suaugusiesiems, kaip svarbu dalintis, rūpintis ir tikėti stebuklais. Kalėdų stebuklas yra ne tik dovana po eglute, tai šypsena, kuri sušildo šalčiausią žiemos dieną. Būtent tada, kai matome vaikų akis spindint džiaugsmu, suprantame – tikrosios Šv. Kalėdos gimsta iš mūsų gerumo ir gebėjimo dalintis. Šiame pasaulyje stebuklai vyksta kasdien, tereikia tikėti…
2024 metais, dalyvaudami Vaikų svajonių projekte, išpildėme 116 vaikų svajones: nuo mažo pliušinio meškiuko iki žvejo meškerės! Dalyvių mintys apie pralėkusį Vaikų Svajonių projektą:
- „Džiugu, kad galime prisidėti prie vaikų svajonių įgyvendinimo“;
- „Džiugina ir pats dovanojimo faktas, pasitikėjimas socialiniu darbuotoju...“;
- „Sekančią dieną visos buvo pasirinktos pačio vaikų svajonių projekto koordinatorių, tai dėl to labai džiugu, kad taip greitai šiais metais buvo pasirinktos svajonės“;
- „Svajonių įgyvendintojai neapsiriboja tik vaiko svajonės išpildymu, papildomai vaikučius pradžiugina saldumynais ar kitomis mielomis smulkmenėlėmis“;
- „Vaikai gavę dovanas labai džiaugėsi jomis, o ypač, kad buvo papildomai palepinti ir saldžiomis dovanėlėmis ar asmeniniu įteikimu su apkabinimu ir šventiniu linkėjimu“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie tapo šio stebuklo dalimi – mūsų socialiniams partneriams, įstaigoms ir organizacijoms, seniūnijoms, bendruomenės gyventojams ir tikriesiems 2024 metų šv. Kalėdų dvasios nešėjams už Jūsų dosnumą, gerumą ir tikėjimą vaikų svajonėmis.
Tariame AČIŪ mūsų ištikimiems geradariams, kurie kelinti metai išpildo visas vaikų svajones – LKU Kauno kredito unijos ir Iron McX Kaunas nariams už širdžių šilumą, dosnumą ir rūpestį. Kiekviena Jūsų dovana, kiekvienas prisidėjimas ir palaikymas pavertė vaikų svajones tikrove.
Dėkojame įmonėms „Mano būstas“, „Apranga Group“ ir „ADB Compensa Vienna Insurance Group“ už tai, kad tapote vaikų svajonių Kalėdų seneliais. Jūsų dovanos – tai ne tik žaislai ar daiktai, bet ir viltis, kad pasaulis yra kupinas gerumo. Ačiū, kad tapote stebuklo dalimi. Kartu mes pakeitėme pasaulį – bent jau tą, kuris telpa į vaikų širdis.
Išskirtinį ačiū sakome Lietuvos policijai ir Viktorijai Kardokei, kurie pasirinko vaiko svajonę iš Čekiškės seniūnijos ir įteikė visą dovanų jūrą, nuo spalvingų tušinukų ir atšvaitų iki be galo svarbių žieminių batų ir garsiai skambančios JBL kolonėlės. Šios Kalėdos buvo tikras stebuklas – kiekviena dovana, nuo mažų, bet prasmingų daiktų iki ypatingų dovanų, tapo mažo svajotojo šypsenos priežastimi.
2024 metų šv. Kalėdos mums priminė, kad stebuklai gyvena ne tik pasakose, bet ir mūsų kasdienybėje. Kiekviena išpildyta svajonė, kiekviena šypsena – tikras šv. Kalėdų stebuklas, kuris sušildo širdis ir priverčia tikėti, kad pasaulis gali būti geresnis, jei dalinsimės.
Publikaciją parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Kornelija Leilionaitė
Naujųjų metų sveikinimas
Kalėdinio laikotarpio veiklos
Kalėdinis sveikinimas
Skyriaus Dienos socialinės globos centro šv. Kalėdų šventė
Sensoriniai skaitymai keičia Kauno rajono gyventojų santykį su knyga
Atversk naują patirties puslapį: projektas „Atver[s]k“ keičia Kauno rajono gyventojų santykį su knyga
2024 m. sausį–gruodį Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Atver[s]k“, kuriuo buvo siekiama atverti interaktyvesnio skaitymo horizontus tiek neurotipiniams, tiek sutrikusios raidos vartotojams, suteikti galimybę Kauno rajono skaitytojams skaityti pagal individualius gebėjimus bei poreikius, atrasti naujų skaitymo ir literatūros kūrinio suvokimo būdų.
Projekto „Atver[s]k“ vadovė, bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė ir koordinatorė Živilė Žukauskienė projekto sensorinius skaitymus vedė Čekiškėje, Karmėlavoje, Saulėtekiuose, Šlienavoje, Ramučiuose, Rokuose, Vilkijoje ir kitur. Be to, ir į Viešąją biblioteką Garliavoje atvyko grupių iš įvairių Kauno rajono vietovių – pavyzdžiui, lankėsi Linksmakalnio, Mastaičių moksleivių. Įdomu, kad sensoriniuose skaitymuose dalyvavo ir Vilkijoje besiglaudžianti gausi nuo karo savoje šalyje pasitraukusių ukrainiečių bendruomenė. Iš viso projekto veiklos pritraukė 744 asmenis (iš jų 73 suaugusiuosius), buvo vedami 39 sensoriniai skaitymai.
„Projekto aprėptis itin didelė – vertinant tiek pagal geografiją, tiek ir pagal įtrauktų tikslinių grupių poreikių spektrą. Viešojoje bibliotekoje įrengtas Sensorinis kambarys, o padaliniams paskirstyta nemažai inovatyvių sensorinių priemonių. Ateityje inventorius bus nuosekliai ir kryptingai pildomas. Taip pat apmokyti darbuotojai – tiek Viešojoje bibliotekoje, tiek ir padaliniuose. Žinoma, artimiausiu metu numatoma ir daugiau mokymų, gilinančių žinias. Tad galiu drąsiai teigti, jog sensoriniai skaitymai ir kitos sensorinės veiklos kompetentingai vedamos visose Kauno rajono bibliotekose, vadinasi, prieigą prie jų turi visa pakaunės krašto bendruomenė“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.
Projekto „Atver[s]k“ vadovė Ž. Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pagal naujas metodikas pradėjusi vesti sensorinius skaitymus tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems susidūrė su didele dalyvių nuostaba. „Sensorinio skaitymo metodiką, akivaizdu, jie patyrė pirmą kartą, kaip absoliučią naujovę, tad ir reakcijų būta įvairių. Dauguma pirmiausia bandė užsisklęsti, užsiblokuoti, atmesti (kaip dažnai mes elgiamės, susidūrę su visiškai nepažįstamu dalyku), bet paskui įsitraukė, įsijautė, patyrė labai stiprių emocijų ir visiškai naujai atrado tiek skaitymą, tiek santykį su knyga ir savo vidiniu sensoriniu bei emociniu pasauliu“, – teigė Ž. Žukauskienė.
Projekto vadovės nuomone, skirtingoms tikslinėms grupėms vedami sensoriniai skaitymai suteikė jai ir dalyviams labai skirtingos patirties: „Kauno rajone vedėme 39 sensorinius skaitymus „Jūratė ir Kastytis“, kurie paremti to paties pavadinimo Maironio balade. Juose dalyvavo įvairaus amžiaus dalyviai – nuo penkiamečių iki garbaus amžiaus senjorų. Stipriausią ir išsamiausią atgalinį ryšį gavau iš vyresnio amžiaus žmonių. Jie labai atvirai pasinėrė į šią naują, jiems niekuomet nebandytą patirtį. Suvokti tekstą pasitelkiant pagrindinius savo pojūčius jiems tapo stulbinamai įdomia veikla. Senjorai labai atidžiai klausėsi teksto, vykdė jiems pavestas užduotis, visiškai atsipalaidavo ir pasinėrė į juos supantį literatūrinį pasaulį. Taip pat veiklose atsakingai dalyvavo jaunesnieji paaugliai (penktų ir šeštų klasių moksleiviai): stengėsi įsijausti į baladės turinį ir kuo autentiškiau išgyventi visus teksto sukeliamus pojūčius. Žinome, jog šiandieniai paaugliai labai daug dėmesio skiria informacinėms technologijoms ir labai mažai skaito. O skaitymas paauglystėje itin naudingas, nes padeda vystytis tiek intelektiniu, tiek emociniu ir socialiniu lygmeniu, skatina kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Tobulinimasis visais šiais lygmenimis tampa dar veiksmingesnis, kuomet tekstas skaitomas sensoriniu būdu. Pradinių klasių moksleiviai į sensorinius teksto skaitymus turi ateiti aiškiai suvokdami, kur eina. Pradinukai dažniausiai yra smalsūs, aktyvūs, bet trumpai išlaikantys dėmesį. Jiems sunku išbūti 45 minutes susikaupus, todėl, įpusėjus edukacijai, jau pradeda blaškytis ir menkai klausosi literatūros kūrinio. Be to, gal ir tekstas jiems per sunkus – reikia papildomai aiškinti žodžių reikšmes. Tačiau pokalbiai apie pojūčius ir kaip jie jaučiasi išgyvendami vienas ar kitas patirtis yra labai įdomūs ir dažniausiai itin detalūs. Priešingai nei paaugliai, pradinukai daug atviriau kalba apie savo pojūčius ir jų sustiprinamas, išlaisvinamas emocijas, nebijo būti sugėdinti draugo, laisviau elgiasi. Dar kitokios patirties suteikė sensoriniai skaitymai Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro moterims. Jos noriai dalyvavo skaitymuose, giliai suvokė ir išjautė tekstą, o emocijos buvo labai atviros ir nuoširdžios, kelios dalyvės net verkė. Šis emocijų protrūkis sietinas su sunkia gyvenimo patirtimi, skaudžiais dabarties išgyvenimais. Krizių centro moterų pritraukimas prie knygos turinio per pojūtį man asmeniškai buvo pats svarbiausias. Naudojau ne tik sensorinio skaitymo, bet ir kitus biblioterapinius metodus, buvo nepaprastai džiugu matyti jų veiksmingumą.“
Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro psichologė Rasa Zakarevičiūtė, vertinama bibliotekos veiklas, akcentavo daug teigiamybių, apimančių ir momentinį poveikį, ir ilgalaikę perspektyvą: „Krizių centre gyvenančios moterys dažnai susiduria su įvairiomis psichologinėmis, emocinėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su anksčiau patirtais išgyvenimais, traumomis ar smurtu. Biblioterapija – tai psichologinė terapija, naudojanti literatūrą kaip priemonę emocinei ir psichologinei žmonių gerovei sustiprinti. Mano, kaip psichologės, požiūriu, biblioterapija yra ypač naudinga, nes ji suteikia saugią erdvę apmąstymams ir emocinėms reakcijoms perdirbti, skatindama asmeninio augimo ir psichologinio atsparumo procesus. Krizių centre gyvenančios moterys Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos biblioterapijos užsiėmimuose lankėsi tris kartus ir buvo supažindintos su trimis skirtingais biblioterapijos metodais. Pirmojo susitikimo metu vyko Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ sensoriniai skaitymai. Teksto suvokimas įjautrinant pagrindinius pojūčius leido giliau įsijausti į tekstą, labiau suvokti kontekstą, giliau perprasti kūrinio turinį, suteikė asmeninio augimo impulsą. Atsiskleidė kūrybinės vaizduotės galimybės, nes išgyventi potyriai leido atsirasti naujoms kūrybinėms idėjoms. Atsižvelgiant į tai, jog sensorinis knygos skaitymas visoms biblioterapijoje dalyvaujančioms moterims buvo visiška naujiena ir niekuomet neišgyventa patirtis, toks kūrinio interpretavimas kiekvienai dalyvei asmeniškai leido geriau suvokti savo vidinį pasaulį ir gilinti savęs pažinimo procesą. O tai yra ilgalaikė nauda asmenybės tobulėjimui. Po sensorinių skaitymų vykusi refleksija parodė, kad moterims šis užsiėmimas leido geriau suprasti jų pačių vidinius išgyvenimus, jausmus, privertė susimąstyti apie asmenines patirtis. Ypač individualaus savęs pažinimo dalyvėms labiausiai ir trūksta!“
Projekto vadovė Ž. Žukauskienė atskleidė galvojanti apie dar vieną biblioterapinių metodų poveikio aspektą: „Dauguma Krizių centre gyvenančių moterų turi vaikų. Deja, dažnas jų auga be jokio sąlyčio su knygomis, literatūra. Labai norėčiau tikėtis, kad bibliotekoje gauta patirtimi jos dalysis su savo vaikučiais ir šiek tiek plačiau atvers jiems duris į išminties kupiną knygų pasaulį.“ Šiai minčiai pritarė ir Krizių centro psichologė R. Zakarevičiūtė: „Biblioterapinių veiklų metu gautą naują patirtį perdavusios savo atžaloms, moterys sudarys terpę abipusiam emociniam saugumui ir pasitikėjimui augti, taip pat pagerins vaikų šansus lengviau įveikti patirtas psichologines traumas.“
Senjorų dalyvavimą sensoriniuose skaitymuose Ž. Žukauskienė apibūdino kaip išskirtinio nuoširdumo ir įsitraukimo procesą, taip pat neretai sujaudinantį iki ašarų. Čekiškės socialinių paslaugų namų užimtumo specialistė Rita Kazaitienė išskyrė keletą biblioterapinių metodų naudos senjorams aspektų: „Sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ padėjo Čekiškės socialinių paslaugų namų gyventojams atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasineriant į pajūrio atmosferą. Sensorinės veiklos, stimuliuojančios klausos, lytėjimo, kvapo jusles, sustiprino ir emocines reakcijas, atsivėrimą. Tai buvo puiki galimybė sužadinti prisiminimus, susijusius su pajūriu, ir užmegzti prasmingą diskusiją, dalytis mintimis bei įspūdžiais. O šios praktikos neabejotinai stiprina bendruomeniškumo jausmą, ženkliai prisidedantį prie bendro psichologinio komforto.“
Garliavoje įsikūrusių socialinės terapijos namų „Akvila“ globotiniai, daug metų lankantys įvairias kūrybines bibliotekos veiklas, noriai išbandė ir sensorinius skaitymus. Įvairių intelekto negalių turintys socialinės terapijos namų gyventojai, įsitraukę į sensorinius skaitymus, labai ilgai išlaikė dėmesį, smalsiai klausinėjo ir emocingai reagavo į sensoriškai aktyvinančius veiksnius. „Toks įsitraukimas be galo nudžiugino: radome būdą, kaip Maironio kūrybą skaityti su intelekto negalią turinčiais bibliotekos lankytojais, kaip pateikti kūrinį jiems suprantamai ir patraukliai. Neabejojame, kad esame teisingame kelyje, o kelrodis – iniciatyva „Biblioteka visiems“, – įžvalgomis pasidalijo Ž. Žukauskienė.
Apibendrindama projekto vadovė teigė, kad sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ ir kiti biblioterapiniai metodai, įgyvendinami naudojant projekto „Atver[s]k“ sensorines priemones, yra labai naudingi įvairaus amžiaus asmenims, tik svarbu, kad vienos veiklos dalyvių skaičius neviršytų 20 asmenų. Pasak Ž. Žukauskienės, „dėmesingai vertiname projekto veiklų grįžtamąjį ryšį, nes jis leidžia mums tobulėti ir planuoti veiklas ateičiai“. Živilė pabrėžė, kad visi sensorinių skaitymų dalyviai teiraujasi, ką skaitysime kitą kartą, ir labai laukia naujų susitikimų.
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė patvirtino neabejojanti, kad nuoseklus šių veiklų tęstinumas – prasmingas ir Kauno rajono bendruomenėms reikalingas procesas. „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono bibliotekų darbuotojai labai iniciatyviai įsitraukė į biblioterapines, sensorines veiklas. Kolektyvas ne tik įsisavino mokymų medžiagą, bet ir pasiūlė, kaip ją pritaikyti konkrečiose situacijose, kvalifikuotai adaptavo kiekvienos tikslinės grupės poreikiams. Mums tai labai svarbi veiklos kryptis, nes atliepia du Lietuvos bibliotekų prioritetus: skaitymo skatinimą ir bibliotekos atvirumą žmonėms su negalia. Plačiai išsidėstęs bibliotekos padalinių tinklas Kauno rajone leidžia mūsų veikloms pasiekti nuo kultūros centrų nutolusias bendruomenes ir labai skirtingas žmonių grupes, kurios, standartiškai mąstant, nėra tipiniai bibliotekos paslaugų vartotojai. Bet viskas keičiasi ir mūsų tobulinamos paslaugos įgalina plėsti lankytojų ratą, didinti bibliotekos atvirumą ir įtraukumą“, – pozityviomis permainomis pasidžiaugė bibliotekos direktorė.
„Kai mūsų projektas „Atver[s]k“ laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, įrengėme bibliotekoje sensorinį kambarį šio projekto veikloms vykdyti. Sensorinis kambarys yra atviras visiems bibliotekos lankytojams, žinoma, išskyrus tas valandas, kai jame vyksta sensoriniai skaitymai ar kitos iš anksto suplanuotos biblioterapinės veiklos. Tad kviečiame visus būtinai apsilankyti“, – šypsojosi bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė.
Sensoriniame kambaryje gausu inovatyvių sprendimų, tokių kaip interaktyvios grindys, įvairūs šviečiantys žaidimų stalai, magnetinės kaladėlės, sensorinės skystos grindų plytelės, iškreipiantys veidrodžiai ir veidrodžiai su LED juostomis, begalybės veidrodis, emocinio intelekto lavinimo rinkinys „Pojūčiukų pasaulis“, skirtingi kūrybinio lavinimo rinkiniai ir kt. Taip pat daug priemonių gavo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniai.
Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Atver[s]k“ lėšomis sukurtas sensorinis rinkinys-taktilinė knyga „Gelmių paslaptys“ tapo centrine sensorinių skaitymų ašimi, o šias priemones sukūrusio VšĮ „Pojūčių teatro“ (vadovė Karolina Žernytė) mokymai bibliotekos darbuotojams – puikiu atspirties tašku pradedant įgyvendinti ir „šlifuoti“, tobulinti projekto veiklas.
Atskirus mokymus bibliotekos darbuotojams vedė psichologė Sandra Kybransaitė (šeimos laisvalaikio centro „Pojūčių pasaulis“ bendraįkūrėja). Jos parengtą emocinio intelekto lavinimo rinkinį „Pojūčiukų pasaulis“ vėliau bibliotekos darbuotojai pritaikė vesdami veiklas ir vaikams, ir (ne mažiau veiksmingai) suaugusiesiems. „Multisensorinis lavinimas yra naudingas tiek stimuliuojant pojūčius, tiek siekiant suteikti atpalaiduojamąjį pojūtį, siekiant žmones įtraukti, mokant išbūti. Be multisensorinio lavinimo, labai svarbu skirti dėmesio emociniam intelektui. Neretam vaikui ir net suaugusiajam sunku išreikšti savo jausmus ir emocines būsenas. Todėl jiems reikia suteikti tinkamas priemones, per kurias būtų lengviau kalbėti ir suprasti save. Emocijų kortelės ir specifiniai žaislai – tai paprasta ir suprantama kalba, padedanti paaiškinti, ką žmogus jaučia šią akimirką“, – pasakojo psichologė S. Kybransaitė.
Projekto dalyvis „IT loftas“ – įvairiausius inžinerinius ir IT sprendimus įgyvendinanti įmonė – šiame projekte teikė interaktyvių priemonių kūrimo paslaugas: sukūrė konstruktorių, tematiškai pritaikytų sensoriniams skaitymams, taip pat interaktyvių žaidimų, kuriuos lankytojai gali žaisti naudodami judriuosius kilimėlius; pagal pasirinktas knygas sukūrė interaktyviam ekranui pritaikytų loginių žaidimų, įgalinančių veikti įvairių gebėjimų skaitytojus.
Projekto socialiniais partneriais tapo Kauno rajono socialinių paslaugų centras, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, socialinės terapijos namai „Akvila“, labdaros ir paramos fondas „Nemuno krašto vaikai“.
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2024 m. vykdydama projekto „Atver[s]k“ veiklas, sėkmingai įgyvendino inovatyvią biblioterapijos iniciatyvą. Ji atvėrė naujas skaitymo ir literatūros suvokimo galimybes įvairioms visuomenės grupėms. Įrengtas novatoriškas Sensorinis kambarys ir pritaikytos specialios sensorinio skaitymo metodikos leido kokybiškiau pasiekti ir įtraukti skirtingų poreikių bei gebėjimų žmones – nuo vaikų iki senjorų, įskaitant asmenis su negalia ir didesnės socialinės rizikos ar psichinio pažeidžiamumo grupes. Sensoriniai skaitymai ne tik padėjo geriau suvokti literatūros kūrinius, bet ir skatino emocinį augimą, bendruomeniškumą bei individualią refleksiją, taip išplečiant tradicinių bibliotekos veiklų sampratą ir socialinę misiją. Projekte „Atver[s]k“ skaitymas tapo unikalia sensorine kelione: verčiant knygos puslapį, veriamos durys į naujus horizontus ir atveriamas protas bei širdis naujai kelionei, naujai patirčiai, naujai galimybei pažinti save bei pasaulį.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro iniciatyvos prieš smurtą – 16 dienų aktyvumo ir paramos moterims
Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyrius Krizių centras nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. aktyviai dalyvavo Tarptautinėje socialinėje akcijoje „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“, siekiant stiprinti visuomenės žinias apie smurtą prieš moteris ir ugdyti pozityvų požiūrį į smurto prevenciją, Akcija ne tik atkreipė dėmesį į šią opią problemą, bet ir suteikė praktinę pagalbą ne tik moterims, patiriančioms smurtą, bet ir visai bendruomenei. Šios dienos buvo skirtos ne tik švietimui, bet ir emocinės paramos teikimui bei bendruomenės ryšių stiprinimui.
Akcijos metu vyko prevencinė paskaita „Smurtas artimoje aplinkoje“, kurioje dalyvavo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnės I. Karalukienė ir G. Kazakevičė. Paskaitos metu policijos pareigūnės moteris supažindino su smurto artimoje aplinkoje formomis, smurto pasekmėmis ir pagalbos būdais, paskatino nebijoti kreiptis pagalbos. Diskusijos metu moterys turėjo galimybę atvirai pasidalinti savo asmeninėmis patirtimis ir gyvenimo istorijomis, kas suteikė emocinės paramos ir pastiprinimo. Policijos pareigūnės moterims ir jų vaikams dovanojo atšvaitų, puodelius ryto kavai.
Susitikimo su psichoterapeute, knygų autore Rasa Andrikiene metu, autorė pristatė savo knygą „Labirintuose“, kurioje aprašo savo klientų gyvenimo istorijas ir patirtis. Kaip teigia pati autorė, „istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“ R. Andrikienė pasidalino ir savo žiniomis apie astrologiją. Moterims papasakojo apie jų gyvenimo užduotis ir misiją šiame gyvenime, patarė kaip kovoti su vidiniais „drakonais“. Šis susitikimas buvo labai įkvepiantis ir motyvuojantis, nes leido moterims geriau suprasti save ir savo gyvenimo tikslus bei atrasti naujų būdų kaip stiprinti savo psichinę sveikatą ir asmeninį tobulėjimą.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro specialistai ir Moterų teisių asociacijos atstovai susitiko apskritojo stalo diskusijoje, kurioje buvo aptartos smurto prieš moteris problemos, prevenciniai būdai ir metodai. Specialistai dalijosi patirtimi ir diskutavo apie galimus sprendimus, kaip gerinti pagalbą moterims, patiriančioms smurtą. Taip pat buvo aptarti aktualūs klausimai apie pagalbos priemonių tobulinimą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp organizacijų, siekiant užkirsti kelią smurtui ir padėti moterims išgyti.
Edukacinė pažintinė programa „Pažink Birštoną“ suteikė dalyvėms galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis elektromobilio technologijomis. Kalėdiniu elektromobiliu moterys su savo vaikučiais pasivėžino po Birštono kurortą ir išgirdo įdomių miestelio praeities bei dabarties istorijų. Programos metu dalyvės turėjo progą atsipalaiduoti jaukioje ir šiltoje atmosferoje, mėgaudamosi kava, arbata ir gardžiais pyragėliais.
Kūrybinis terapinis užsiėmimas tapo puikia proga moterims išreikšti savo kūrybiškumą, gaminant moteriškus aksesuarus – rankines, naudojant gamtines medžiagas ir įvairius dekoratyvinius elementus. Šis užsiėmimas ne tik suteikė kūrybos džiaugsmą, bet ir tapo šventinės nuotaikos kūrimo dalimi, nes sukurtos rankinės tapo originaliu interjero akcentu ir prisidėjo prie Kalėdų dvasios sklaidos.
Visa ši akcija suteikė moterims ir bendruomenei galimybę sustiprinti ryšius, pasidalinti patirtimis ir atrasti naujų būdų spręsti smurto prevencijos klausimus, tuo pačiu prisidedant prie bendro gerovės kūrimo.