Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės 2026-03-20 lankėsi Kauno r. Kačerginės mokykloje – daugiafunkciame centre, kur su neblėstančiu kūrybiškumu, vaikišku nuoširdumu ir šurmuliu, kokį sukurti gali tik patys smalsiausi, buvo paminėta Pasaulinė Žemės diena.
Socialiniame darbe ir edukacijose dažnai ieškome būdų, kaip sudėtingas temas– pavyzdžiui, ekologiją – paversti apčiuopiama patirtimi. Pasaulinės Žemės dienos minėjimas su pirmokais buvo būtent apie tai.
Kaip sako patarlė – “ne žodžiais, o darbais”. Todėl trumpai susipažinę, nėrėme į proto mankštą – viktoriną. Supratome vieną – šiuolaikiniai pirmokai apie gamtosaugą žino daugiau nei kai kurie suaugusieji! Atsakymai skriejo greičiau, nei spėjome užduoti klausimus. Viktorina ne tik patikrino žinias, bet ir suvienijo vaikus bendram tikslui.
Po viktorinos prasidėjo kūrybinis procesas – daigyklų gaminimas, sėklyčių “sodinimas”. Kiekvienas susikūrė savo asmeninę daigyklą – kuri simboliškai įprasmina pirmąjį žingsnį prisiimant atsakomybę už mažą gyvybę ir jos puoselėjimą.
Gamindami daigyklas vaikai iš teorijos perėjo į praktiką. Rankytės kruopščiai darbuojasi, o akys dega nekantrumu – tai geriausias rodiklis, kad žinutė pasiekta.
Ačiū mažiesiems gamtos saugotojams už kūrybiškumą ir energiją! Dirbti su tokia auditorija yra privilegija, o stebint jų atsidavimą ir žingeidumą, apima ramybė – mūsų planeta bus gerose rankose.
Ačiū mokytojams ir tėvams, kad auginate sąmoningą kartą! Investicija į ateitį vyksta per ryšį ir patirtis, kurios primena – dideli pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų, net jeigu tai tik sėklytės maišelyje.
Dėkojame Kauno rajono Kačerginės mokyklos – daugiafunkcio centro pedagogams už pagalbą ir bendradarbiavimą.
Tegul žydi pavasaris, Žemė ir visa, kas gyva!
Renginį – edukaciją tvarumo ir saugios ir įtraukios aplinkos tema orgnizavo ir įgyvendino Centro socialinio darbo specialistės Aušra Ališauskienė, Vilija Perevičienė ir Rasa Vaičekonytė.
Skyrybos – sudėtingas gyvenimo pokytis, paliečiantis ne tik porą, bet ir vaikus, platesnę šeimos sistemą bei specialistus, dirbančius su šeimomis. Europos Sąjungos ir Lietuvos statistiniai duomenys rodo, kad išyra apie 40–50 % sudaromų santuokų, o didelė jų dalis – šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus. Besiskirianti pora dažnai susiduria su intensyviomis emocijomis, neapibrėžtumu, netekties patyrimu, kaltės jausmu, o nepaisant to, tėvai vistiek turi išlaikyti tėvystės funkcionalumą ir rūpintis vaikų emociniu saugumu. Empiriniai duomenys rodo, kad vaikų psichologiniams sunkumams didžiausią įtaką daro ne pats skyrybų faktas, o tėvų konfliktų intensyvumas ir jų emocinis prieinamumas per/po skyrybų.
Minint šią dieną SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Aurėja Ruzgienė ir socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Iveta Valentaitė–Jankauskienė 2025 m. lapkričio 19 dieną pakvietė Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centro vaikus į diskusiją apie jų teises ir pareigas.Tokie renginiai padeda vaikams suprasti, kad vaikų teisės nėra tik žodžiai ar dokumentas, jos tiesiogiai susijusios su jų kasdienybe, saugumu, savijauta ir tarpusavio santykiais. Susitikimo metu aptarta, kad kiekvienas žmogus, vaikas turi socialines, politines, pilietines, ekonomines ir kultūrines teises, kurios apibūdina, kokių sąlygų reikia vaikui, kad jis augtų sveikas, laimingas, saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, turėtų tinkamas sąlygas aktyviai dalyvauti savo valstybės ir pasaulio gyvenime, o prireikus – gautų jam reikalingą pagalbą ir paramą. Vaikams buvo pristatyta, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija galioja net 193 pasaulio valstybėse, o tai rodo, jog vaikų gerovė yra pasaulinis prioritetas.
Prisiminimai ir naujos patirtys
Renginio idėja gimė iš gilaus supratimo apie patyčių problemos svarbą ir poreikio ugdyti vaikų toleranciją bei draugiškumą. SBĮ Kauno r. SPC Šeimos gerovės skyriaus specialistės – psichologė Neringa Sutkutė, atvejo vadybininkė Vitalija Mockienė ir socialinio darbo specialistės Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė bei Raminta Rainienė – savo nuoširdumu ir rūpesčiu pavertė „Draugystės tiltus“ saugia ir prieinama erdve vaikams. Čia jie ne tik įgyja žinių apie patyčias, bet ir mokosi būti stiprūs, atviri ir gebantys kurti bei puoselėti draugystės ryšius. Specialistės siekia sukurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai galėtų reikšti savo jausmus, konstruktyviai reaguoti į sudėtingas socialines situacijas ir megzti tvirtus, empatija grįstus ryšius. Tiltai, statomi per įvairias veiklas. Kiekvienais metais renginio programa yra kruopščiai apgalvojama ir papildoma naujais metodais, atliepiančiais vaikų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas psichoedukaciniams filmukams ir filmų terapijai – inovatyviam socialinio darbo metodui. Vizualiai pamatę patyčių pasekmes ir tinkamo elgesio pavyzdžius, vaikai yra skatinami apmąstyti savo patirtis. Po peržiūros vykstančios refleksijos ir diskusijos padeda vaikams įvardinti savo jausmus, atpažinti patyčias ir ieškoti efektyvių sprendimo būdų. Šioje vietoje itin svarbus tampa emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Vaikams, kurie geba atpažinti ir įvardinti savo jausmus, yra lengviau suprasti ir kitų emocines būsenas, o tai yra esminis empatijos ir draugiškumo pagrindas. Būtent todėl „Draugystės tiltuose“ naudojamos emocijų kortelės, kurios tapo puikiu interaktyviu įrankiu padedančiu geriau pažinti ir išreikšti sudėtingas emocijas. Kortelės padeda vaikams vizualiai identifikuoti įvairias emocijas, diskutuoti apie jas ir mokytis tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas. Renginio pradžioje visuomet skiriamas laikas susipažinimui. Naudojami įvairūs žaidimai: ,,minčių lietus‘‘, „siūlų kamuolys“, „saulė šviečia“, „voratinklis“, „trys faktai apie mane“, metaforinis pratimas ,,širdelė‘‘ – visi šie žaidimai padeda sukurti jaukią ir atvirą atmosferą, kurioje vaikai greitai randa bendrą kalbą. Kūrybiškumas ir meninė raiška yra neatsiejama renginio dalis. Vaikai piešia ant keramikos formelių, gamina draugystės apyrankes, dalyvauja dailės terapijos ir neuroedukacijos užsiėmimuose. Šios veiklos ne tik lavina vaikų kūrybinius gebėjimus, bet ir skatina draugiškumą, tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą. Per neuroedukacijos metodą vaikai mokosi tyrinėti savo jausmus, keisti požiūrį stabdant ydingą mąstymą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dailės terapija padeda jiems giliau pažinti savo vidinį pasaulį ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Neapsiribodami vien patyčių prevencija, „Draugystės tiltai“ taip pat reikšmingai prisideda prie visapusiško vaikų emocinio intelekto ugdymo, skatindami gebėjimą atjausti, drąsiai reaguoti į neteisybę ir puoselėti tarpusavio supratimą. Po šių užsiėmimų vaikai tampa drąsesni spręsdami konfliktus, dažniau imasi iniciatyvos padėti savo draugams ir ginti silpnesnius. „Draugystės tiltai“ yra įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoseklios ir kūrybiškos prevencinės iniciatyvos gali reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gerovės, saugios ir įtraukios aplinkos kūrimo bei tvirtų draugystės ryšių stiprinimo. Šis renginys tampa tarsi švente, kuri moko vaikus empatijos, tolerancijos ir atsakingumo, tiesdama patikimus tiltus į ateitį be patyčių. Kaip gražiai yra pasakiusi rašytoja L.M. Montgomery: „Draugystė yra vienas saldžiausių gyvenimo džiaugsmų.“ „Draugystės tiltai“ padeda vaikams atrasti ir puoselėti šį džiaugsmą, kuriant stiprius ir pagarbius tarpusavio ryšius. 
Emocinė įtampa ir nesaugumo jausmas
Skyrybų psichoedukacijos programa