Adventas – tai paslaptingas ir ramybe dvelkiantis laikas, kai gamtos sutemose mokomės iš naujo pastebėti vidinę šviesą. Tai ne tik didžiųjų švenčių laukimas, bet ir vertinga galimybė sulėtinti žingsnį, apmąstyti praėjusius metus ir atverti širdį gerumui bei bendrystei. Šeimos gerovės skyriuje, belaukiant šv. Kalėdų, jaukiems Advento pusryčiams ir susitikimams rinkosi mūsų brangios bendruomenės.
*
Adventinis dėkingumo rytmetis: stipriname bendrystę su socialiniais partneriais.
Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro komanda organizavo Adventinį padėkos rytmetį, į kurį susibūrė mūsų ilgamečiai socialiniai partneriai:
Domeikavos parapijos Vikaras kunigas Eligijus Žakys, Domeikavos vyr. bibliotekininkės Aldona Zykutė ir Jurgita Navickienė, Domeikavos laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorius Kasparas Kėblys, Domeikavos gimnazijos psichologė Asta Bartusevičienė ir specialioji pedagogė logopedė Daiva Kranauskienė, Garliavos bibliotekos edukatorė Kristina Meilutė.
Šio susitikimo tikslas – įvertinti nueitą bendradarbiavimo kelią, padėkoti už konstruktyvią partnerystę bei pasidalinti sukaupta profesine patirtimi.
Renginio metu vyko nuveiktų darbų retrospektyva: kartu peržiūrėtas vaizdo įrašas su įsimintiniausiomis vaikų akimirkomis, kuris leido dar kartą įsitikinti bendrų iniciatyvų prasmingumu ir jų teigiamu indėliu vaikų dienos centro bendruomenei. Neformalioje aplinkoje, diskutuojant prie puodelio arbatos, buvo aptartos ateities bendradarbiavimo gairės, pasidalinta gerąja patirtimi, bei kuriama jauki Adventinio laikotarpio atmosfera – susitikimo dalyviai pakviesti į Dėkingumo praktiką, kuri skatina refleksiją, vertybinį dialogą, bei pasidalijimą šiltu dėkingumo patyrimu.
Nuoširdžiai dėkojame partneriams už jų indėlį, palaikymą ir kartu kuriamą pokytį vaikų patirtyse. Jūsų įsitraukimas – tai vertybė, leidžianti sėkmingai siekti bendrų tikslų šeimos ir vaiko gerovėje.
Bendrystės galia: kai metai matuojami ne valandomis, o šiltais susitikimais
Mūsų senjorių tarpusavio palaikymo grupė yra tikras įrodymas, kad bendrystė neturi atostogų. Visus metus, kiekvieną savaitę, nuostabios moterys skiria laiko viena kitai – pasidalinti džiaugsmais, rasti paguodą ir stiprinti tarpusavio ryšį. Ši tęstinė parama yra neįkainojama emocinė atrama, leidžianti kiekvienai jaustis matomai ir svarbiai.
Šis Advento rytas grupei buvo ypatingas – ramybės ir susikaupimo laikotarpiu mus aplankė Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčios vikaras kunigas Eligijus Žakys. Jo žodžiai apie viltį, kantrybę ir dvasinę šviesą suteikė mūsų tradiciniam susitikimui gylio bei padėjo dar prasmingiau pasiruošti artėjančioms šventėms. Centro socialinio darbo specialistė Aliona Klimienė pakvietė rytmečio dalyvius į Dėkingumo patyrimą. Jo metu visi dalinomės dėkingumo jausmu bendrystei ir palaimintiems susitikimams.
Esame dėkingi už šį Advento rytą ir už tai, kad mūsų bendruomenė auga ne tik skaičiumi, bet ir širdžių artumu.
Minint šią dieną SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Aurėja Ruzgienė ir socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Iveta Valentaitė–Jankauskienė pakvietė Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centro vaikus į diskusiją apie jų teises ir pareigas. Tokie renginiai padeda vaikams suprasti, kad vaikų teisės nėra tik žodžiai ar dokumentas, jos tiesiogiai susijusios su jų kasdienybe, saugumu, savijauta ir tarpusavio santykiais. Susitikimo metu aptarta, kad kiekvienas žmogus, vaikas turi socialines, politines, pilietines, ekonomines ir kultūrines teises, kurios apibūdina, kokių sąlygų reikia vaikui, kad jis augtų sveikas, laimingas, saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, turėtų tinkamas sąlygas aktyviai dalyvauti savo valstybės ir pasaulio gyvenime, o prireikus – gautų jam reikalingą pagalbą ir paramą. Vaikams buvo pristatyta, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija galioja net 193 pasaulio valstybėse, o tai rodo, jog vaikų gerovė yra pasaulinis prioritetas.
Prisiminimai ir naujos patirtys
Renginio idėja gimė iš gilaus supratimo apie patyčių problemos svarbą ir poreikio ugdyti vaikų toleranciją bei draugiškumą. SBĮ Kauno r. SPC Šeimos gerovės skyriaus specialistės – psichologė Neringa Sutkutė, atvejo vadybininkė Vitalija Mockienė ir socialinio darbo specialistės Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė bei Raminta Rainienė – savo nuoširdumu ir rūpesčiu pavertė „Draugystės tiltus“ saugia ir prieinama erdve vaikams. Čia jie ne tik įgyja žinių apie patyčias, bet ir mokosi būti stiprūs, atviri ir gebantys kurti bei puoselėti draugystės ryšius. Specialistės siekia sukurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai galėtų reikšti savo jausmus, konstruktyviai reaguoti į sudėtingas socialines situacijas ir megzti tvirtus, empatija grįstus ryšius. Tiltai, statomi per įvairias veiklas. Kiekvienais metais renginio programa yra kruopščiai apgalvojama ir papildoma naujais metodais, atliepiančiais vaikų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas psichoedukaciniams filmukams ir filmų terapijai – inovatyviam socialinio darbo metodui. Vizualiai pamatę patyčių pasekmes ir tinkamo elgesio pavyzdžius, vaikai yra skatinami apmąstyti savo patirtis. Po peržiūros vykstančios refleksijos ir diskusijos padeda vaikams įvardinti savo jausmus, atpažinti patyčias ir ieškoti efektyvių sprendimo būdų. Šioje vietoje itin svarbus tampa emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Vaikams, kurie geba atpažinti ir įvardinti savo jausmus, yra lengviau suprasti ir kitų emocines būsenas, o tai yra esminis empatijos ir draugiškumo pagrindas. Būtent todėl „Draugystės tiltuose“ naudojamos emocijų kortelės, kurios tapo puikiu interaktyviu įrankiu padedančiu geriau pažinti ir išreikšti sudėtingas emocijas. Kortelės padeda vaikams vizualiai identifikuoti įvairias emocijas, diskutuoti apie jas ir mokytis tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas. Renginio pradžioje visuomet skiriamas laikas susipažinimui. Naudojami įvairūs žaidimai: ,,minčių lietus‘‘, „siūlų kamuolys“, „saulė šviečia“, „voratinklis“, „trys faktai apie mane“, metaforinis pratimas ,,širdelė‘‘ – visi šie žaidimai padeda sukurti jaukią ir atvirą atmosferą, kurioje vaikai greitai randa bendrą kalbą. Kūrybiškumas ir meninė raiška yra neatsiejama renginio dalis. Vaikai piešia ant keramikos formelių, gamina draugystės apyrankes, dalyvauja dailės terapijos ir neuroedukacijos užsiėmimuose. Šios veiklos ne tik lavina vaikų kūrybinius gebėjimus, bet ir skatina draugiškumą, tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą. Per neuroedukacijos metodą vaikai mokosi tyrinėti savo jausmus, keisti požiūrį stabdant ydingą mąstymą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dailės terapija padeda jiems giliau pažinti savo vidinį pasaulį ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Neapsiribodami vien patyčių prevencija, „Draugystės tiltai“ taip pat reikšmingai prisideda prie visapusiško vaikų emocinio intelekto ugdymo, skatindami gebėjimą atjausti, drąsiai reaguoti į neteisybę ir puoselėti tarpusavio supratimą. Po šių užsiėmimų vaikai tampa drąsesni spręsdami konfliktus, dažniau imasi iniciatyvos padėti savo draugams ir ginti silpnesnius. „Draugystės tiltai“ yra įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoseklios ir kūrybiškos prevencinės iniciatyvos gali reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gerovės, saugios ir įtraukios aplinkos kūrimo bei tvirtų draugystės ryšių stiprinimo. Šis renginys tampa tarsi švente, kuri moko vaikus empatijos, tolerancijos ir atsakingumo, tiesdama patikimus tiltus į ateitį be patyčių. Kaip gražiai yra pasakiusi rašytoja L.M. Montgomery: „Draugystė yra vienas saldžiausių gyvenimo džiaugsmų.“ „Draugystės tiltai“ padeda vaikams atrasti ir puoselėti šį džiaugsmą, kuriant stiprius ir pagarbius tarpusavio ryšius. 
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus. 
Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: 
Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę. Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.