Jei mūsų, socialinių darbuotojų darbui su šeimomis, socialinė veikla anksčiau buvo nukreipta į pagalbos teikimą šeimai, tai dabar apima ir sociokultūrines sritis, aprėpiančias žmogaus kultūrinės raiškos santykį su aplinka, padedančias žmonėms suvokti save, pažinti aplinką ir tobulėti visose srityse. Socialinio darbo sritis – socialinės problemos išryškinimas ir sprendimas, tačiau nūdienoj socialinis darbuotojas susiduria su naujais iššūkiais, vis naujus iššūkius siūlančiame pasaulyje ir vis labiau globalizuotoje visuomenėje. Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą. Sociokultūrinei veiklai plėtoti nereikalaujama nuolatinių specialistų, nes nėra patvirtintos konkrečios jos apibrėžtys, tačiau jos būtinybė akivaizdi besikeičiančių vertybių Lietuvos visuomenėje, nes esanti socialinės paramos sistema nėra orientuota į žmones, kuriems sociokultūrinės paslaugos reikalingos. Taigi mūsų prerogatyva ir yra suvokti šią dinamiką ir pasireikšti ten, kur galima padėti, nežeidžiant žmogaus individualybės. Todėl pasitelkę Kauno rajono kultūros centrų narių, kaip pozityviosios kultūrinės socializacijos valdytojų pagalbą ir iniciatyvas, įtraukiame savo paslaugų gavėjus į kultūros sferą.
Jeigu socialiniai ir kultūriniai renginiai apima švietimą, auklėjimą, menus, ir bendruomenių plėtrą, vadinasi, socialinio ir kultūros centro darbuotojo tikslai labai panašūs- skatinti žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, perteikti jiems pozityvias vertybes, spręsti socialinės atskirties, individų ir visuomenės problemas, kartais net siekiant kartu sėkmingai spręsti jų savanoriško pasitraukimo iš disfunkcinių grupių, kuriose paprastai ieškoma savito emocinio pasitenkinimo.
Bendra meninė veikla su vaikais padeda užmegzti šiltus santykius, ugdyti jų kūrybinę-meninę raišką grindžiančius psichofizinius gebėjimus, aktyvumą ir orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, todėl buriame vaikus bendrai veiklai, gerinant jų socialinius ir tarpusavio santykius, orientuojantis į naudas ilgalaikėje perspektyvoje, nes esame įsitikinę, kad dar vaikystėje įgyti socialiniai ir kultūriniai gebėjimai sudarys palankias sąlygas sėkmingam funkcionavimui tolimesniame gyvenime.
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.
Šventė – džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje. 
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Įsitraukimas ir dalyvavimas bendrose sociokultūrinėse veiklose su kultūrą skleidžiančiais kolegomis paįvairino paslaugų gavėjų kasdienybę ir rutiną, gal būt įkvėpė kūrybiškumui, mokymuisi, naujiems patyrimams, o mums, socialiniams darbuotojams, ši veikla ir partnerystė padeda ne tik tobulėti, bet ir augti kartu!
Ne veltui sakoma, kad socialinis darbas yra mokslo ir meno sintezė.
Renginius bendruomenei organizavo ir publikaciją parengė socialinio darbo specialistė Virginija Smilinskienė
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.
Rudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis. Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
