Atversk naują patirties puslapį: projektas „Atver[s]k“ keičia Kauno rajono gyventojų santykį su knyga
2024 m. sausį–gruodį Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Atver[s]k“, kuriuo buvo siekiama atverti interaktyvesnio skaitymo horizontus tiek neurotipiniams, tiek sutrikusios raidos vartotojams, suteikti galimybę Kauno rajono skaitytojams skaityti pagal individualius gebėjimus bei poreikius, atrasti naujų skaitymo ir literatūros kūrinio suvokimo būdų.
Projekto „Atver[s]k“ vadovė, bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė ir koordinatorė Živilė Žukauskienė projekto sensorinius skaitymus vedė Čekiškėje, Karmėlavoje, Saulėtekiuose, Šlienavoje, Ramučiuose, Rokuose, Vilkijoje ir kitur. Be to, ir į Viešąją biblioteką Garliavoje atvyko grupių iš įvairių Kauno rajono vietovių – pavyzdžiui, lankėsi Linksmakalnio, Mastaičių moksleivių. Įdomu, kad sensoriniuose skaitymuose dalyvavo ir Vilkijoje besiglaudžianti gausi nuo karo savoje šalyje pasitraukusių ukrainiečių bendruomenė. Iš viso projekto veiklos pritraukė 744 asmenis (iš jų 73 suaugusiuosius), buvo vedami 39 sensoriniai skaitymai.
„Projekto aprėptis itin didelė – vertinant tiek pagal geografiją, tiek ir pagal įtrauktų tikslinių grupių poreikių spektrą. Viešojoje bibliotekoje įrengtas Sensorinis kambarys, o padaliniams paskirstyta nemažai inovatyvių sensorinių priemonių. Ateityje inventorius bus nuosekliai ir kryptingai pildomas. Taip pat apmokyti darbuotojai – tiek Viešojoje bibliotekoje, tiek ir padaliniuose. Žinoma, artimiausiu metu numatoma ir daugiau mokymų, gilinančių žinias. Tad galiu drąsiai teigti, jog sensoriniai skaitymai ir kitos sensorinės veiklos kompetentingai vedamos visose Kauno rajono bibliotekose, vadinasi, prieigą prie jų turi visa pakaunės krašto bendruomenė“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.
Projekto „Atver[s]k“ vadovė Ž. Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pagal naujas metodikas pradėjusi vesti sensorinius skaitymus tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems susidūrė su didele dalyvių nuostaba. „Sensorinio skaitymo metodiką, akivaizdu, jie patyrė pirmą kartą, kaip absoliučią naujovę, tad ir reakcijų būta įvairių. Dauguma pirmiausia bandė užsisklęsti, užsiblokuoti, atmesti (kaip dažnai mes elgiamės, susidūrę su visiškai nepažįstamu dalyku), bet paskui įsitraukė, įsijautė, patyrė labai stiprių emocijų ir visiškai naujai atrado tiek skaitymą, tiek santykį su knyga ir savo vidiniu sensoriniu bei emociniu pasauliu“, – teigė Ž. Žukauskienė.
Projekto vadovės nuomone, skirtingoms tikslinėms grupėms vedami sensoriniai skaitymai suteikė jai ir dalyviams labai skirtingos patirties: „Kauno rajone vedėme 39 sensorinius skaitymus „Jūratė ir Kastytis“, kurie paremti to paties pavadinimo Maironio balade. Juose dalyvavo įvairaus amžiaus dalyviai – nuo penkiamečių iki garbaus amžiaus senjorų. Stipriausią ir išsamiausią atgalinį ryšį gavau iš vyresnio amžiaus žmonių. Jie labai atvirai pasinėrė į šią naują, jiems niekuomet nebandytą patirtį. Suvokti tekstą pasitelkiant pagrindinius savo pojūčius jiems tapo stulbinamai įdomia veikla. Senjorai labai atidžiai klausėsi teksto, vykdė jiems pavestas užduotis, visiškai atsipalaidavo ir pasinėrė į juos supantį literatūrinį pasaulį. Taip pat veiklose atsakingai dalyvavo jaunesnieji paaugliai (penktų ir šeštų klasių moksleiviai): stengėsi įsijausti į baladės turinį ir kuo autentiškiau išgyventi visus teksto sukeliamus pojūčius. Žinome, jog šiandieniai paaugliai labai daug dėmesio skiria informacinėms technologijoms ir labai mažai skaito. O skaitymas paauglystėje itin naudingas, nes padeda vystytis tiek intelektiniu, tiek emociniu ir socialiniu lygmeniu, skatina kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Tobulinimasis visais šiais lygmenimis tampa dar veiksmingesnis, kuomet tekstas skaitomas sensoriniu būdu. Pradinių klasių moksleiviai į sensorinius teksto skaitymus turi ateiti aiškiai suvokdami, kur eina. Pradinukai dažniausiai yra smalsūs, aktyvūs, bet trumpai išlaikantys dėmesį. Jiems sunku išbūti 45 minutes susikaupus, todėl, įpusėjus edukacijai, jau pradeda blaškytis ir menkai klausosi literatūros kūrinio. Be to, gal ir tekstas jiems per sunkus – reikia papildomai aiškinti žodžių reikšmes. Tačiau pokalbiai apie pojūčius ir kaip jie jaučiasi išgyvendami vienas ar kitas patirtis yra labai įdomūs ir dažniausiai itin detalūs. Priešingai nei paaugliai, pradinukai daug atviriau kalba apie savo pojūčius ir jų sustiprinamas, išlaisvinamas emocijas, nebijo būti sugėdinti draugo, laisviau elgiasi. Dar kitokios patirties suteikė sensoriniai skaitymai Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro moterims. Jos noriai dalyvavo skaitymuose, giliai suvokė ir išjautė tekstą, o emocijos buvo labai atviros ir nuoširdžios, kelios dalyvės net verkė. Šis emocijų protrūkis sietinas su sunkia gyvenimo patirtimi, skaudžiais dabarties išgyvenimais. Krizių centro moterų pritraukimas prie knygos turinio per pojūtį man asmeniškai buvo pats svarbiausias. Naudojau ne tik sensorinio skaitymo, bet ir kitus biblioterapinius metodus, buvo nepaprastai džiugu matyti jų veiksmingumą.“
Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro psichologė Rasa Zakarevičiūtė, vertinama bibliotekos veiklas, akcentavo daug teigiamybių, apimančių ir momentinį poveikį, ir ilgalaikę perspektyvą: „Krizių centre gyvenančios moterys dažnai susiduria su įvairiomis psichologinėmis, emocinėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su anksčiau patirtais išgyvenimais, traumomis ar smurtu. Biblioterapija – tai psichologinė terapija, naudojanti literatūrą kaip priemonę emocinei ir psichologinei žmonių gerovei sustiprinti. Mano, kaip psichologės, požiūriu, biblioterapija yra ypač naudinga, nes ji suteikia saugią erdvę apmąstymams ir emocinėms reakcijoms perdirbti, skatindama asmeninio augimo ir psichologinio atsparumo procesus. Krizių centre gyvenančios moterys Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos biblioterapijos užsiėmimuose lankėsi tris kartus ir buvo supažindintos su trimis skirtingais biblioterapijos metodais. Pirmojo susitikimo metu vyko Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ sensoriniai skaitymai. Teksto suvokimas įjautrinant pagrindinius pojūčius leido giliau įsijausti į tekstą, labiau suvokti kontekstą, giliau perprasti kūrinio turinį, suteikė asmeninio augimo impulsą. Atsiskleidė kūrybinės vaizduotės galimybės, nes išgyventi potyriai leido atsirasti naujoms kūrybinėms idėjoms. Atsižvelgiant į tai, jog sensorinis knygos skaitymas visoms biblioterapijoje dalyvaujančioms moterims buvo visiška naujiena ir niekuomet neišgyventa patirtis, toks kūrinio interpretavimas kiekvienai dalyvei asmeniškai leido geriau suvokti savo vidinį pasaulį ir gilinti savęs pažinimo procesą. O tai yra ilgalaikė nauda asmenybės tobulėjimui. Po sensorinių skaitymų vykusi refleksija parodė, kad moterims šis užsiėmimas leido geriau suprasti jų pačių vidinius išgyvenimus, jausmus, privertė susimąstyti apie asmenines patirtis. Ypač individualaus savęs pažinimo dalyvėms labiausiai ir trūksta!“
Projekto vadovė Ž. Žukauskienė atskleidė galvojanti apie dar vieną biblioterapinių metodų poveikio aspektą: „Dauguma Krizių centre gyvenančių moterų turi vaikų. Deja, dažnas jų auga be jokio sąlyčio su knygomis, literatūra. Labai norėčiau tikėtis, kad bibliotekoje gauta patirtimi jos dalysis su savo vaikučiais ir šiek tiek plačiau atvers jiems duris į išminties kupiną knygų pasaulį.“ Šiai minčiai pritarė ir Krizių centro psichologė R. Zakarevičiūtė: „Biblioterapinių veiklų metu gautą naują patirtį perdavusios savo atžaloms, moterys sudarys terpę abipusiam emociniam saugumui ir pasitikėjimui augti, taip pat pagerins vaikų šansus lengviau įveikti patirtas psichologines traumas.“
Senjorų dalyvavimą sensoriniuose skaitymuose Ž. Žukauskienė apibūdino kaip išskirtinio nuoširdumo ir įsitraukimo procesą, taip pat neretai sujaudinantį iki ašarų. Čekiškės socialinių paslaugų namų užimtumo specialistė Rita Kazaitienė išskyrė keletą biblioterapinių metodų naudos senjorams aspektų: „Sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ padėjo Čekiškės socialinių paslaugų namų gyventojams atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasineriant į pajūrio atmosferą. Sensorinės veiklos, stimuliuojančios klausos, lytėjimo, kvapo jusles, sustiprino ir emocines reakcijas, atsivėrimą. Tai buvo puiki galimybė sužadinti prisiminimus, susijusius su pajūriu, ir užmegzti prasmingą diskusiją, dalytis mintimis bei įspūdžiais. O šios praktikos neabejotinai stiprina bendruomeniškumo jausmą, ženkliai prisidedantį prie bendro psichologinio komforto.“
Garliavoje įsikūrusių socialinės terapijos namų „Akvila“ globotiniai, daug metų lankantys įvairias kūrybines bibliotekos veiklas, noriai išbandė ir sensorinius skaitymus. Įvairių intelekto negalių turintys socialinės terapijos namų gyventojai, įsitraukę į sensorinius skaitymus, labai ilgai išlaikė dėmesį, smalsiai klausinėjo ir emocingai reagavo į sensoriškai aktyvinančius veiksnius. „Toks įsitraukimas be galo nudžiugino: radome būdą, kaip Maironio kūrybą skaityti su intelekto negalią turinčiais bibliotekos lankytojais, kaip pateikti kūrinį jiems suprantamai ir patraukliai. Neabejojame, kad esame teisingame kelyje, o kelrodis – iniciatyva „Biblioteka visiems“, – įžvalgomis pasidalijo Ž. Žukauskienė.
Apibendrindama projekto vadovė teigė, kad sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ ir kiti biblioterapiniai metodai, įgyvendinami naudojant projekto „Atver[s]k“ sensorines priemones, yra labai naudingi įvairaus amžiaus asmenims, tik svarbu, kad vienos veiklos dalyvių skaičius neviršytų 20 asmenų. Pasak Ž. Žukauskienės, „dėmesingai vertiname projekto veiklų grįžtamąjį ryšį, nes jis leidžia mums tobulėti ir planuoti veiklas ateičiai“. Živilė pabrėžė, kad visi sensorinių skaitymų dalyviai teiraujasi, ką skaitysime kitą kartą, ir labai laukia naujų susitikimų.
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė patvirtino neabejojanti, kad nuoseklus šių veiklų tęstinumas – prasmingas ir Kauno rajono bendruomenėms reikalingas procesas. „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono bibliotekų darbuotojai labai iniciatyviai įsitraukė į biblioterapines, sensorines veiklas. Kolektyvas ne tik įsisavino mokymų medžiagą, bet ir pasiūlė, kaip ją pritaikyti konkrečiose situacijose, kvalifikuotai adaptavo kiekvienos tikslinės grupės poreikiams. Mums tai labai svarbi veiklos kryptis, nes atliepia du Lietuvos bibliotekų prioritetus: skaitymo skatinimą ir bibliotekos atvirumą žmonėms su negalia. Plačiai išsidėstęs bibliotekos padalinių tinklas Kauno rajone leidžia mūsų veikloms pasiekti nuo kultūros centrų nutolusias bendruomenes ir labai skirtingas žmonių grupes, kurios, standartiškai mąstant, nėra tipiniai bibliotekos paslaugų vartotojai. Bet viskas keičiasi ir mūsų tobulinamos paslaugos įgalina plėsti lankytojų ratą, didinti bibliotekos atvirumą ir įtraukumą“, – pozityviomis permainomis pasidžiaugė bibliotekos direktorė.
„Kai mūsų projektas „Atver[s]k“ laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, įrengėme bibliotekoje sensorinį kambarį šio projekto veikloms vykdyti. Sensorinis kambarys yra atviras visiems bibliotekos lankytojams, žinoma, išskyrus tas valandas, kai jame vyksta sensoriniai skaitymai ar kitos iš anksto suplanuotos biblioterapinės veiklos. Tad kviečiame visus būtinai apsilankyti“, – šypsojosi bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė.
Sensoriniame kambaryje gausu inovatyvių sprendimų, tokių kaip interaktyvios grindys, įvairūs šviečiantys žaidimų stalai, magnetinės kaladėlės, sensorinės skystos grindų plytelės, iškreipiantys veidrodžiai ir veidrodžiai su LED juostomis, begalybės veidrodis, emocinio intelekto lavinimo rinkinys „Pojūčiukų pasaulis“, skirtingi kūrybinio lavinimo rinkiniai ir kt. Taip pat daug priemonių gavo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniai.
Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Atver[s]k“ lėšomis sukurtas sensorinis rinkinys-taktilinė knyga „Gelmių paslaptys“ tapo centrine sensorinių skaitymų ašimi, o šias priemones sukūrusio VšĮ „Pojūčių teatro“ (vadovė Karolina Žernytė) mokymai bibliotekos darbuotojams – puikiu atspirties tašku pradedant įgyvendinti ir „šlifuoti“, tobulinti projekto veiklas.
Atskirus mokymus bibliotekos darbuotojams vedė psichologė Sandra Kybransaitė (šeimos laisvalaikio centro „Pojūčių pasaulis“ bendraįkūrėja). Jos parengtą emocinio intelekto lavinimo rinkinį „Pojūčiukų pasaulis“ vėliau bibliotekos darbuotojai pritaikė vesdami veiklas ir vaikams, ir (ne mažiau veiksmingai) suaugusiesiems. „Multisensorinis lavinimas yra naudingas tiek stimuliuojant pojūčius, tiek siekiant suteikti atpalaiduojamąjį pojūtį, siekiant žmones įtraukti, mokant išbūti. Be multisensorinio lavinimo, labai svarbu skirti dėmesio emociniam intelektui. Neretam vaikui ir net suaugusiajam sunku išreikšti savo jausmus ir emocines būsenas. Todėl jiems reikia suteikti tinkamas priemones, per kurias būtų lengviau kalbėti ir suprasti save. Emocijų kortelės ir specifiniai žaislai – tai paprasta ir suprantama kalba, padedanti paaiškinti, ką žmogus jaučia šią akimirką“, – pasakojo psichologė S. Kybransaitė.
Projekto dalyvis „IT loftas“ – įvairiausius inžinerinius ir IT sprendimus įgyvendinanti įmonė – šiame projekte teikė interaktyvių priemonių kūrimo paslaugas: sukūrė konstruktorių, tematiškai pritaikytų sensoriniams skaitymams, taip pat interaktyvių žaidimų, kuriuos lankytojai gali žaisti naudodami judriuosius kilimėlius; pagal pasirinktas knygas sukūrė interaktyviam ekranui pritaikytų loginių žaidimų, įgalinančių veikti įvairių gebėjimų skaitytojus.
Projekto socialiniais partneriais tapo Kauno rajono socialinių paslaugų centras, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, socialinės terapijos namai „Akvila“, labdaros ir paramos fondas „Nemuno krašto vaikai“.
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2024 m. vykdydama projekto „Atver[s]k“ veiklas, sėkmingai įgyvendino inovatyvią biblioterapijos iniciatyvą. Ji atvėrė naujas skaitymo ir literatūros suvokimo galimybes įvairioms visuomenės grupėms. Įrengtas novatoriškas Sensorinis kambarys ir pritaikytos specialios sensorinio skaitymo metodikos leido kokybiškiau pasiekti ir įtraukti skirtingų poreikių bei gebėjimų žmones – nuo vaikų iki senjorų, įskaitant asmenis su negalia ir didesnės socialinės rizikos ar psichinio pažeidžiamumo grupes. Sensoriniai skaitymai ne tik padėjo geriau suvokti literatūros kūrinius, bet ir skatino emocinį augimą, bendruomeniškumą bei individualią refleksiją, taip išplečiant tradicinių bibliotekos veiklų sampratą ir socialinę misiją. Projekte „Atver[s]k“ skaitymas tapo unikalia sensorine kelione: verčiant knygos puslapį, veriamos durys į naujus horizontus ir atveriamas protas bei širdis naujai kelionei, naujai patirčiai, naujai galimybei pažinti save bei pasaulį.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis dažniau praleidžia laiką internete, ypač svarbu juos mokyti saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Atsižvelgiant į šį poreikį, pavasarį buvo organizuota psichoedukacinė veikla, skirta skatinti jaunimo skaitmeninį raštingumą. Su B. Buračo gimnazijos pradinių klasių mokiniais vyko užsiėmimai, skirti saugaus elgesio internete tematikai. Užsiėmimų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie įvairius internetinius pavojus, tokius kaip kiberpatyčios, melagingos naujienos ir asmeninės informacijos vagystės. Praktinė dalis mokinius įtraukė žaidimų forma, kurių pagalba vaikai įtvirtino žinias apie saugų slaptažodžių kūrimą, išmoko atpažinti sukčiavimo bandymus ir sužinojo, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Filmo peržiūra padėjo suprasti, kaip socialiniai tinklai gali paveikti emocijas ir elgesį, bei kodėl svarbu riboti laiką prie ekranų. Jaunieji interneto naudotojai mokėsi kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, atpažinti melagingas naujienas ir netikras paskyras. Šio renginio tikslas buvo suteikti vaikams žinių apie saugų interneto naudojimą bei ugdyti atsakingą požiūrį į skaitmeninį pasaulį. Aktyvus dalyvavimas, diskusijos ir žaidimai padėjo vaikams ne tik geriau suprasti saugaus interneto naudojimo svarbą, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi, priimant sprendimus skaitmeninėje erdvėje. Tokie užsiėmimai yra puikus žingsnis link saugesnės ir sąmoningesnės jaunimo ateities internete.
Rudenio laikotarpiu įvyko psichoedukacinė veikla „Jausmų pasaulis“, kuri buvo puiki galimybė mažiesiems pažinti ir suprasti savo emocijas. Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi mūsų asmenybė, o emocijų atpažinimas ir tinkamas jų valdymas yra svarbi asmeninio vystymosi dalis. Į renginį buvo pakviesti lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, kurie mokėsi atpažinti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų emocinį intelektą, padėti jiems geriau suprasti save ir kitus. Veiklos metu vaikai ne tik dalyvavo kūrybinėse užduotyse, bet ir turėjo galimybę žiūrėti filmą apie emocijas, kuris padėjo jiems geriau suprasti, kaip įvairios jausenos pasireiškia kasdieniame gyvenime. Filmas skatino diskusijas apie tai, kaip emocijos gali paveikti mūsų elgesį ir kaip svarbu jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Be to, vaikai žaidė žaidimą „Pavaizduok ir atspėk emociją“, kurio metu turėjo pavaizduoti įvairias emocijas, o kiti bandė atspėti, kokią emociją vaikas atvaizdavo. Šis žaidimas ne tik suteikė daug juoko ir smagumo, bet ir padėjo vaikams geriau įsisavinti emocijų atpažinimo įgūdžius.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo vertingų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems sėkmingai integruotis į visuomenę. Šios veiklos skatino bendravimą, empatiją ir bendradarbiavimą, padėdamos vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi teisę į savo nuomonę, padėjo jiems ugdyti toleranciją ir priėmimą. Mokydamiesi priimti skirtingas nuomones, vaikai ugdo toleranciją ir empatiją. Be to, dalyvaudami renginiuose, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, įgydami supratimą, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad kiekvienas gali prisidėti prie bendros sėkmės.
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
