Šeimų žygis: laikas sau, gamtai ir vieni kitiems

Grupė žmonių, matomų iš nugaros, eina plačiu miško taku tarp aukštų, žaliuojančių medžių, kairėje pusėje matosi sena mūrinė siena.
Gegužės 16-osios rytą Pažaislio šile mus pasitiko ne šildantys saulės spinduliai, o gaivus pavasario lietus. Tačiau visų, susirinkusių į „Šeimų žygį“, subjuręs oras nė kiek neišgąsdino!
Žygiuojant kartu su Raimundu Pasimatuok eigulio kepurę, miškas atsivėrė visai kitomis, dar gilesnėmis spalvomis. Mokėmės to, ką skubančioje kasdienybėje taip dažnai pamirštame – tiesiog sustoti, nurimti ir įsižiūrėti.
Išėjus į gausiai sužydėjusią pievą, mus apgaubė tikra pavasario ramybė. Rinkome lauko gėles ir pynėme vainikus, leisdami sau pasimėgauti akimirka čia ir dabar. O kur dar tie bandymai išmokti groti žolele, kaip vaikystėje…
Nuoširdžiai dėkojame visiems, nepabūgusiems lietaus ir atnešusiems tiek šilumos! Juk tyro džiaugsmo, naujų patirčių ir to nuostabaus bendrystės jausmo nenuplaus jokie lietaus lašai.
Ačiū, kad buvote kartu!

Skip to content