Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo ir prevencijos svarbą. Tinkamos žinios, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata yra būtinas emocinės gerovės pagrindas.
Psichinė sveikata apima asmeninį, socialinę ir psichologinę gerovę, susijusią su emocijomis, jausmais, santykiais ir gebėjimu susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Tai apima gebėjimą suvokti savo emocijas, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti stresą, prisitaikyti prie pokyčių ir įveikti iššūkius.
Keletas priežasčių, kodėl svarbu stiprinti psichinę sveikatą:
- Geresnė gyvenimo kokybė: gera psichinė savijauta prisideda prie bendros gyvenimo kokybės. Jausmas laimės, pozityvaus požiūrio ir vidinio ramybės gali pagerinti kasdieninį gyvenimą.
- Fizinė sveikata: psichinė būklė turi įtakos fizinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis neigiamas jausmas gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis. Teigiamos emocijos ir emocinė atsparumo įgūdžiai gali padėti palaikyti gerą fizinę būklę.
- Geresnis tarpasmeninis bendravimas: stipri psichinė sveikata gali pagerinti tarpasmeninius santykius. Žmonės, turintys gerą emocinę būklę, dažnai yra atviresni, supratingesni ir gali efektyviau bendrauti su kitais.
- Sėkmė darbe ir moksluose: gera psichinė sveikata gali teigiamai paveikti asmeninį ir profesinį vystymąsi. Žmonės, turintys gebėjimų valdyti stresą ir konstruktyviai spręsti problemas, dažnai yra efektyvesni darbe ir mokymosi procese.
- Stipresnis atsparumas iššūkiams: emociniai atsparumo įgūdžiai padeda susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais. Žmonės, turintys stiprią emocinę būklę, yra daug atsparesni stresui, nesugeba greitai nusiminti ir gali konstruktyviai spręsti problemas.
- Padidėjęs gyvenimo prasmės jausmas: gera emocinė būklė gali prisidėti prie gyvenimo prasmės jausmo ir tikslų nustatymo. Žmonės, turintys gerą emocinę savijautą, dažniau pajunta džiaugsmą ir pasitenkinimą savo gyvenimu.
- Mažiau psichologinių sutrikimų rizikos: stipri psichinė sveikata, taip pat gali sumažinti riziką susidurti su įvairiais psichologiniais sutrikimais, tokiomis kaip depresija ir nerimo sutrikimai.
Yra įvairių veiksnių, galinčių įtakoti psichinę sveikatą, ir dažniausiai tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia tiek išoriniai, tiek vidaus veiksniai. Štai keli dažni veiksniai, kurie gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų:
- Stresas: ilgalaikis arba intensyvus stresas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Pastovus streso lygis gali paveikti žmogaus gebėjimą susidoroti su iššūkiais ir prisitaikyti prie pokyčių.
- Traumos: praradimai, fiziniai sužeidimai, emociniai arba fiziniai atsekimai iš praeities gali palikti gilias žymes ir turėti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
- Asmeninės savybės ir genetika: kiekvieno žmogaus psichinė sveikata gali būti skirtinga dėl genetinių ir asmeninių veiksnių. Paveldimos savybės gali padidinti arba sumažinti jautrumą įvairioms emocinėms sąlygoms.
- Socialiniai veiksniai: socialinės sąlygos, tokios kaip izoliacija, konfliktai šeimoje ar darbe, nesaugumas ar diskriminacija, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
- Ligos ir lėtinės būklės: kai kurios fizinės sveikatos būklės arba lėtinės ligos gali turėti psichologinių pasekmių ir paveikti psichinę sveikatą.
- Piktnaudžiavimas medžiagomis: alkoholis, narkotikai ar kitos priklausomybės gali turėti neigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
- Darbo aplinka: nepalankios darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, nepasitenkinimas darbu arba konfliktai darbo vietoje gali turėti įtakos psichinei sveikatai.
- Asmeninės įgūdžių stoka: kai kurie žmonės gali neturėti pakankamai įgūdžių valdyti stresą, konfliktus arba spręsti emocinius sunkumus.
Visi šie veiksniai gali sąveikauti, o emocinės sveikatos sutrikimai gali turėti skirtingą atsiradimo priežastį kiekvienam asmeniui. Profesionali pagalba, tokia kaip psichoterapija ar konsultacijos su specialistu, dažnai gali būti svarbus žingsnis gerinant psichinę sveikatą. Mokymasis ir gilesnis supratimas apie psichikos sveikatą turėtų būti vykdomas mūsų namuose, šeimose, pokalbiai apie tai turi vykti švietimo įstaigose, darbovietėse bei bendruomenėje.
Remiantis tuo Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologės centre organizavo renginių ciklą Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo, kuris buvo skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa buvo siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą. Renginių ciklo metu psichologės Centro ir Kauno rajono bendruomenę kvietė: į nuotolinę paskaitą apie psichologinį atsparumą, paskaitas apie panikos atakas ir mąstymo klaidas, praktinius-patyriminius užsiėmimus apimančius skirtingus streso įveikos metodus, progresuojančią raumenų relaksaciją, dailės terapijos metodus, grupinius užsiėmimus skirtingų centro skyriaus darbuotojams. Nuoširdžiai dėkojame visiems palaikusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!
Parengė psichologė Rasa Zakarevičiūtė
Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.
Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.
Vienas didžiausių mitų, jog kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti, todėl pavojinga žmogaus tiesiai klausti ar jis galvoja apie savižudybę, nes gali jį paskatinti nusižudyti. Taip nėra. Jei žmogus apie tai negalvojo, neturėjo tokios minties, toks atviras ir geranoriškas kito klausimas, tokios minties ir nepasės. Tuo pačiu toks klausimas kitams gali parodyti, kad juo/-a rūpinatės. O jei žmogus jau galvoja apie savižudybę, tai tiesus klausimas kaip tik gali ne pakenkti, o padėti žmogui prabilti apie savo išgyvenamus jausmus ir sunkumus. Dažnai žmonės galvojantys apie savižudybę šias savo mintis laiko paslaptyje ir tik kartais apie jas užsimena netiesiogiai, kas dar labiau gali didinti žmogaus jaučiamą izoliaciją ir jausmą, jog niekas jo nesupranta ir negali padėti. Todėl kažkieno parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį, gali atnešti didelį palengvėjimą – suteikia progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus – yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti.
