Kategorija: Krizių centro renginiai

Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo ir prevencijos svarbą. Tinkamos žinios, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata yra būtinas emocinės gerovės pagrindas.

Psichinė sveikata apima asmeninį, socialinę ir psichologinę gerovę, susijusią su emocijomis, jausmais, santykiais ir gebėjimu susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Tai apima gebėjimą suvokti savo emocijas, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti stresą, prisitaikyti prie pokyčių ir įveikti iššūkius.

Keletas priežasčių, kodėl svarbu stiprinti psichinę sveikatą:

• Geresnė gyvenimo kokybė: gera psichinė savijauta prisideda prie bendros gyvenimo kokybės. Jausmas laimės, pozityvaus požiūrio ir vidinio ramybės gali pagerinti kasdieninį gyvenimą.
• Fizinė sveikata: psichinė būklė turi įtakos fizinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis neigiamas jausmas gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis. Teigiamos emocijos ir emocinė atsparumo įgūdžiai gali padėti palaikyti gerą fizinę būklę.
• Geresnis tarpasmeninis bendravimas: stipri psichinė sveikata gali pagerinti tarpasmeninius santykius. Žmonės, turintys gerą emocinę būklę, dažnai yra atviresni, supratingesni ir gali efektyviau bendrauti su kitais.
• Sėkmė darbe ir moksluose: gera psichinė sveikata gali teigiamai paveikti asmeninį ir profesinį vystymąsi. Žmonės, turintys gebėjimų valdyti stresą ir konstruktyviai spręsti problemas, dažnai yra efektyvesni darbe ir mokymosi procese.
• Stipresnis atsparumas iššūkiams: emociniai atsparumo įgūdžiai padeda susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais. Žmonės, turintys stiprią emocinę būklę, yra daug atsparesni stresui, nesugeba greitai nusiminti ir gali konstruktyviai spręsti problemas.
• Padidėjęs gyvenimo prasmės jausmas: gera emocinė būklė gali prisidėti prie gyvenimo prasmės jausmo ir tikslų nustatymo. Žmonės, turintys gerą emocinę savijautą, dažniau pajunta džiaugsmą ir pasitenkinimą savo gyvenimu.
• Mažiau psichologinių sutrikimų rizikos: stipri psichinė sveikata, taip pat gali sumažinti riziką susidurti su įvairiais psichologiniais sutrikimais, tokiomis kaip depresija ir nerimo sutrikimai.
• 

Yra įvairių veiksnių, galinčių įtakoti psichinę sveikatą, ir dažniausiai tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia tiek išoriniai, tiek vidaus veiksniai. Štai keli dažni veiksniai, kurie gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų:

• Stresas: ilgalaikis arba intensyvus stresas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Pastovus streso lygis gali paveikti žmogaus gebėjimą susidoroti su iššūkiais ir prisitaikyti prie pokyčių.
• Traumos: praradimai, fiziniai sužeidimai, emociniai arba fiziniai atsekimai iš praeities gali palikti gilias žymes ir turėti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
• Asmeninės savybės ir genetika: kiekvieno žmogaus psichinė sveikata gali būti skirtinga dėl genetinių ir asmeninių veiksnių. Paveldimos savybės gali padidinti arba sumažinti jautrumą įvairioms emocinėms sąlygoms.
• Socialiniai veiksniai: socialinės sąlygos, tokios kaip izoliacija, konfliktai šeimoje ar darbe, nesaugumas ar diskriminacija, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
• Ligos ir lėtinės būklės: kai kurios fizinės sveikatos būklės arba lėtinės ligos gali turėti psichologinių pasekmių ir paveikti psichinę sveikatą.
• Piktnaudžiavimas medžiagomis: alkoholis, narkotikai ar kitos priklausomybės gali turėti neigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
• Darbo aplinka: nepalankios darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, nepasitenkinimas darbu arba konfliktai darbo vietoje gali turėti įtakos psichinei sveikatai.
• Asmeninės įgūdžių stoka: kai kurie žmonės gali neturėti pakankamai įgūdžių valdyti stresą, konfliktus arba spręsti emocinius sunkumus.

Visi šie veiksniai gali sąveikauti, o emocinės sveikatos sutrikimai gali turėti skirtingą atsiradimo priežastį kiekvienam asmeniui. Profesionali pagalba, tokia kaip psichoterapija ar konsultacijos su specialistu, dažnai gali būti svarbus žingsnis gerinant psichinę sveikatą. Mokymasis ir gilesnis supratimas apie psichikos sveikatą turėtų būti vykdomas mūsų namuose, šeimose, pokalbiai apie tai turi vykti švietimo įstaigose, darbovietėse bei bendruomenėje.

Remiantis tuo Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologės centre organizavo renginių ciklą Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo, kuris buvo skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa buvo siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą.  Renginių ciklo metu psichologės Centro ir Kauno rajono bendruomenę kvietė: į nuotolinę paskaitą apie psichologinį atsparumą, paskaitas apie panikos atakas ir mąstymo klaidas, praktinius-patyriminius užsiėmimus apimančius skirtingus streso įveikos metodus, progresuojančią raumenų relaksaciją, dailės terapijos metodus, grupinius užsiėmimus skirtingų centro skyriaus darbuotojams. Nuoširdžiai dėkojame visiems palaikusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!

Parengė psichologė Rasa Zakarevičiūtė

„Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo“ – tai Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologių organizuojamas renginių ciklas, skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą.  Renginių metu dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiais psichikos sveikatos stiprinimo metodais, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, kurie padės kasdieniame gyvenime.

Kviečiame Kauno rajono bendruomenės narius aktyviai dalyvauti praktiniuose psichikos sveikatos gerinimo užsiėmimuose.

Atvelykio šventė nuo seno yra vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis, švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu ir nauja gyvybe. Atvelykio metu daugiausia dėmesio skiriama vaikams: žaidžiami įvairūs žaidimai, vėl dažomi ir ridenami margučiai, būna daug juoko ir klegesio.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre paminėti Atvelykio šventę pakvietėme ir vaikučius, ir jų mamytes.  Aptarę Atvelykio tradicijas, visi drauge pasinėrėme į edukacinę programą – muilo gamybą. Susipažinę su muilo gamybos procesu, rinkomės norimą muilo formą, spalvą ir kvapą. Visi drauge mokėmės maišyti ir derinti spalvas bei kurti savo receptą. Visa kūrybinė erdvė kvepėjo įvairiais skoniais, kadangi muiliukus gardinome eteriniais kvapniaisiais aliejais. Mūsų mažieji užsiėmimo dalyviai, kartu su mamomis, pasigamino švelnius, mėgstamų spalvų bei  formų muiliukus, kuriuos galės išbandyti namuose.

Belaukdami, kol muilas atvės ir sustings, išbandėme dar vieną, naują ir įdomią kūrybinę veiklą –  spalvinome vitražinius paveikslėlius. Šie paveikslėliai pagaminti iš akrilo, imitacinio stiklo, yra išlietos gėlių linijos, todėl tapymo technika nesudėtinga. Piešti ant stiklo buvo smagu ir įdomu, tai tarsi magija,  nes negali numatyti, kaip atrodys tavo piešinys. Ši kūrybinė veikla patiko ir mažiems, ir vyresniems, nes tai nuostabus laikas atsipalaiduoti, pabūti su savo mintimis ir jausmais. Sukurti originalūs stiklo vitražai papuoš mūsų mažųjų namus.

Kasmet, kovo mėnesį, Kauno rajono socialinių paslaugų centras prisijungia prie gražios bei prasmingos iniciatyvos – „BE PATYČIŲ“. Šiai iniciatyvai paminėti Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre kovo 28 d. organizuota psichoedukacinė paskaita „Patyčioms – NE!“.  Paskaitą vedė psichologė Giedrė Milkevičė.  Paskaitos dalyviai gilino žinias apie patyčias, jų prevenciją, galimus pagalbos būdus. Taip pat stebėjo ir aptarė mokomąjį filmą patyčių tema, dalinosi asmenine patirtimi, diskutavo. Po paskaitos dalyviai pasinėrė į dailės terapiją.  Bendro kūrybinio darbo metu dalyviai savo jausmus ir emocijas išjautė tapydami drobėje. Kiekvienas dalyvis prisilietė prie kūrinio, įnešė spalvų, judesio ir potėpių. Kūrybinio užsiėmimo pabaigoje aptarta,  kokias mintis ir jausmus sukėlė kūrybinis procesas, koks galėtų būti kūrinio pavadinimas.  Proceso dalyviai teigė, kad „patys nustebinti, koks puikus rezultatas!“ Verta prisiminti menininko Georgesas Braque žodžius: „Menas yra žaizda, kuri virsta šviesa”, nes šie žodžiai patvirtina, kokia nuostabi ir galinga yra dailės terapija.

Kviečiame tėvus pasidalinti asmenine patirtimi ir jausmais apie esamas ar gyvenime buvusias sunkias situacijas, padėti vieni kitiems suprasti savo galimybes, spręsti iškilusias problemas, gilinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Grupėje didžiausias dėmesys bus skiriamas dalyvių pasisakymams – kiekvienas turės galimybę dalintis patiriamais išgyvenimais, iššūkiais bei problemomis ir sulaukti paramos ar palaikymo iš kitų tėvų, vienų auginančių vaikus, taip pat – profesionalios pagalbos iš specialisto.

Grupės veikla grindžiama savitarpio supratimo, pagarbos ir konfidencialumo principais.

Grupės susitikimai vyks adresu Kauno r. sav., Garliava, Vytauto g. 68.

Grupę veda psichologė Giedrė Milkevičė

Registracija el. paštu krzpsichologas@kaunorspc.lt arba tel. nr. 837 551 241, 8606 68156

Pasiruošimas Kalėdoms visada kupinas laukimo, šurmulio ir  magijos. Visą šventinį laikotarpį Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre vyko kalėdinių veiklų ciklo „Kalėdų belaukiant“ užsiėmimai. Krizių centre paslaugas gaunančios moterys su vaikais puošė Kalėdų eglę, gamino lauko ir vidaus dekoracijas. Pasipuošę ir įžiebę eglutę ėmėmės kalėdinių vainikų. Jų gamybai naudojome natūralias medžiagas iš gamtos. Šiai tvarumo idėjai įgyvendinti ruošėmės iš anksto: rinkome ir džiovinome eglių ir pušų kankorėžius, ąžuolo giles, kaštonus, laukų gėles. Ant medžio ripkų (padėkliukų) kiekviena šeima sukūrė natūralų, išskirtinį ir nepakartojamą vainiką. Edukacinės programos – kūčiukų ir kalėdinių meduolių kepimas subūrė ir mažus ir didelius. Net ir patys mažiausi mūsų gyventojai, miltuotais pirštukais ir nosytėmis, vijo tešlos virveles, kočiojo, pjaustė, dėjo į skardą, stebėjo kaip kepa. O koks džiaugsmas ir skanumas kramsnoti dar šiltus kūčiukus! Meduolių kepimas – taip pat stebuklingas ir magiškas laikas, į procesą  įtraukiantis visus. Vaikams ypatingai įdomu ir smagu buvo stebėti tešlos minkymą,  kočiojimo procesą, bandyti spausti formeles, sudėti meduolius į skardą.  Besidarbuojant dalinomės savo šeimų papročiais ir tradicijomis, prisiminėme šventinius burtus. Žvakių gamybos užsiėmimas moteris įtraukė į savitą magišką pasaulį, kur karaliauja svaigus citrusų ir levandų kvapas. Susipažinę su sojų vaško žvakių liejimo paslaptimis, kiekvienas išsiliejome savo Kalėdų žvakelę, pripildę asmeniais norais ir svajonėmis.  Kalėdinių veiklų ciklą užbaigė išvyka į Raudondvario dvarą, kur mūsų laukė edukacinė programa „Kalėdinės dirbtuvės“. Amber area kūrybinėse gintaro dirbtuvėse susipažinome su eglutės puošimo tradicijomis Lietuvoje ir pasaulyje bei gaminome namų angelus, papuošdami juos gintarais.