Kategorija: Krizių centro renginiai

Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyrius Krizių centras nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. aktyviai dalyvavo Tarptautinėje socialinėje akcijoje „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“, siekiant stiprinti visuomenės žinias apie smurtą prieš moteris ir ugdyti pozityvų požiūrį į smurto prevenciją, Akcija ne tik atkreipė dėmesį į šią opią problemą, bet ir suteikė praktinę pagalbą  ne tik moterims, patiriančioms smurtą, bet ir visai bendruomenei. Šios dienos buvo skirtos ne tik švietimui, bet ir emocinės paramos teikimui bei bendruomenės ryšių stiprinimui.

Akcijos metu vyko prevencinė paskaita „Smurtas artimoje aplinkoje“, kurioje dalyvavo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnės I. Karalukienė ir G. Kazakevičė.  Paskaitos metu policijos pareigūnės moteris supažindino su smurto artimoje aplinkoje formomis, smurto pasekmėmis ir pagalbos būdais, paskatino nebijoti kreiptis pagalbos. Diskusijos metu moterys turėjo galimybę atvirai pasidalinti savo asmeninėmis patirtimis ir gyvenimo istorijomis, kas suteikė emocinės paramos ir pastiprinimo. Policijos pareigūnės moterims ir jų vaikams dovanojo atšvaitų, puodelius ryto kavai.

Susitikimo su psichoterapeute, knygų autore Rasa Andrikiene metu, autorė pristatė savo knygą  „Labirintuose“, kurioje aprašo savo klientų gyvenimo istorijas ir patirtis. Kaip teigia pati autorė, „istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“ R. Andrikienė pasidalino ir savo žiniomis apie astrologiją. Moterims papasakojo apie jų gyvenimo užduotis ir misiją šiame gyvenime, patarė kaip kovoti su vidiniais „drakonais“. Šis susitikimas buvo labai įkvepiantis ir motyvuojantis, nes leido moterims geriau suprasti save ir savo gyvenimo tikslus bei atrasti naujų būdų kaip stiprinti savo psichinę sveikatą ir asmeninį tobulėjimą.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro specialistai ir Moterų teisių asociacijos atstovai susitiko apskritojo stalo diskusijoje, kurioje buvo aptartos smurto prieš moteris problemos, prevenciniai būdai ir metodai. Specialistai dalijosi patirtimi ir diskutavo apie galimus sprendimus, kaip gerinti pagalbą moterims, patiriančioms smurtą. Taip pat buvo aptarti aktualūs klausimai apie pagalbos priemonių tobulinimą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp organizacijų, siekiant užkirsti kelią smurtui ir padėti moterims išgyti.

Edukacinė pažintinė programa „Pažink Birštoną“ suteikė dalyvėms galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis elektromobilio technologijomis. Kalėdiniu elektromobiliu moterys su savo vaikučiais pasivėžino po Birštono kurortą ir išgirdo įdomių miestelio praeities bei dabarties istorijų. Programos metu dalyvės turėjo progą atsipalaiduoti jaukioje ir šiltoje atmosferoje, mėgaudamosi kava, arbata ir gardžiais pyragėliais.

Kūrybinis terapinis užsiėmimas tapo puikia proga moterims išreikšti savo kūrybiškumą, gaminant moteriškus aksesuarus – rankines, naudojant gamtines medžiagas ir įvairius dekoratyvinius elementus. Šis užsiėmimas ne tik suteikė kūrybos džiaugsmą, bet ir tapo šventinės nuotaikos kūrimo dalimi, nes sukurtos rankinės tapo originaliu interjero akcentu ir prisidėjo prie Kalėdų dvasios sklaidos.

Visa ši akcija suteikė moterims ir bendruomenei galimybę sustiprinti ryšius, pasidalinti patirtimis ir atrasti naujų būdų spręsti smurto prevencijos klausimus, tuo pačiu prisidedant prie bendro gerovės kūrimo.

Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo ir prevencijos svarbą. Tinkamos žinios, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata yra būtinas emocinės gerovės pagrindas.

Psichinė sveikata apima asmeninį, socialinę ir psichologinę gerovę, susijusią su emocijomis, jausmais, santykiais ir gebėjimu susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Tai apima gebėjimą suvokti savo emocijas, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti stresą, prisitaikyti prie pokyčių ir įveikti iššūkius.

Keletas priežasčių, kodėl svarbu stiprinti psichinę sveikatą:

• Geresnė gyvenimo kokybė: gera psichinė savijauta prisideda prie bendros gyvenimo kokybės. Jausmas laimės, pozityvaus požiūrio ir vidinio ramybės gali pagerinti kasdieninį gyvenimą.
• Fizinė sveikata: psichinė būklė turi įtakos fizinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis neigiamas jausmas gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis. Teigiamos emocijos ir emocinė atsparumo įgūdžiai gali padėti palaikyti gerą fizinę būklę.
• Geresnis tarpasmeninis bendravimas: stipri psichinė sveikata gali pagerinti tarpasmeninius santykius. Žmonės, turintys gerą emocinę būklę, dažnai yra atviresni, supratingesni ir gali efektyviau bendrauti su kitais.
• Sėkmė darbe ir moksluose: gera psichinė sveikata gali teigiamai paveikti asmeninį ir profesinį vystymąsi. Žmonės, turintys gebėjimų valdyti stresą ir konstruktyviai spręsti problemas, dažnai yra efektyvesni darbe ir mokymosi procese.
• Stipresnis atsparumas iššūkiams: emociniai atsparumo įgūdžiai padeda susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais. Žmonės, turintys stiprią emocinę būklę, yra daug atsparesni stresui, nesugeba greitai nusiminti ir gali konstruktyviai spręsti problemas.
• Padidėjęs gyvenimo prasmės jausmas: gera emocinė būklė gali prisidėti prie gyvenimo prasmės jausmo ir tikslų nustatymo. Žmonės, turintys gerą emocinę savijautą, dažniau pajunta džiaugsmą ir pasitenkinimą savo gyvenimu.
• Mažiau psichologinių sutrikimų rizikos: stipri psichinė sveikata, taip pat gali sumažinti riziką susidurti su įvairiais psichologiniais sutrikimais, tokiomis kaip depresija ir nerimo sutrikimai.
• 

Yra įvairių veiksnių, galinčių įtakoti psichinę sveikatą, ir dažniausiai tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia tiek išoriniai, tiek vidaus veiksniai. Štai keli dažni veiksniai, kurie gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų:

• Stresas: ilgalaikis arba intensyvus stresas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Pastovus streso lygis gali paveikti žmogaus gebėjimą susidoroti su iššūkiais ir prisitaikyti prie pokyčių.
• Traumos: praradimai, fiziniai sužeidimai, emociniai arba fiziniai atsekimai iš praeities gali palikti gilias žymes ir turėti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
• Asmeninės savybės ir genetika: kiekvieno žmogaus psichinė sveikata gali būti skirtinga dėl genetinių ir asmeninių veiksnių. Paveldimos savybės gali padidinti arba sumažinti jautrumą įvairioms emocinėms sąlygoms.
• Socialiniai veiksniai: socialinės sąlygos, tokios kaip izoliacija, konfliktai šeimoje ar darbe, nesaugumas ar diskriminacija, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
• Ligos ir lėtinės būklės: kai kurios fizinės sveikatos būklės arba lėtinės ligos gali turėti psichologinių pasekmių ir paveikti psichinę sveikatą.
• Piktnaudžiavimas medžiagomis: alkoholis, narkotikai ar kitos priklausomybės gali turėti neigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
• Darbo aplinka: nepalankios darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, nepasitenkinimas darbu arba konfliktai darbo vietoje gali turėti įtakos psichinei sveikatai.
• Asmeninės įgūdžių stoka: kai kurie žmonės gali neturėti pakankamai įgūdžių valdyti stresą, konfliktus arba spręsti emocinius sunkumus.

Visi šie veiksniai gali sąveikauti, o emocinės sveikatos sutrikimai gali turėti skirtingą atsiradimo priežastį kiekvienam asmeniui. Profesionali pagalba, tokia kaip psichoterapija ar konsultacijos su specialistu, dažnai gali būti svarbus žingsnis gerinant psichinę sveikatą. Mokymasis ir gilesnis supratimas apie psichikos sveikatą turėtų būti vykdomas mūsų namuose, šeimose, pokalbiai apie tai turi vykti švietimo įstaigose, darbovietėse bei bendruomenėje.

Remiantis tuo Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologės centre organizavo renginių ciklą Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo, kuris buvo skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa buvo siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą.  Renginių ciklo metu psichologės Centro ir Kauno rajono bendruomenę kvietė: į nuotolinę paskaitą apie psichologinį atsparumą, paskaitas apie panikos atakas ir mąstymo klaidas, praktinius-patyriminius užsiėmimus apimančius skirtingus streso įveikos metodus, progresuojančią raumenų relaksaciją, dailės terapijos metodus, grupinius užsiėmimus skirtingų centro skyriaus darbuotojams. Nuoširdžiai dėkojame visiems palaikusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!

Parengė psichologė Rasa Zakarevičiūtė

„Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo“ – tai Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologių organizuojamas renginių ciklas, skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą.  Renginių metu dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiais psichikos sveikatos stiprinimo metodais, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, kurie padės kasdieniame gyvenime.

Kviečiame Kauno rajono bendruomenės narius aktyviai dalyvauti praktiniuose psichikos sveikatos gerinimo užsiėmimuose.

Atvelykio šventė nuo seno yra vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis, švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu ir nauja gyvybe. Atvelykio metu daugiausia dėmesio skiriama vaikams: žaidžiami įvairūs žaidimai, vėl dažomi ir ridenami margučiai, būna daug juoko ir klegesio.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre paminėti Atvelykio šventę pakvietėme ir vaikučius, ir jų mamytes.  Aptarę Atvelykio tradicijas, visi drauge pasinėrėme į edukacinę programą – muilo gamybą. Susipažinę su muilo gamybos procesu, rinkomės norimą muilo formą, spalvą ir kvapą. Visi drauge mokėmės maišyti ir derinti spalvas bei kurti savo receptą. Visa kūrybinė erdvė kvepėjo įvairiais skoniais, kadangi muiliukus gardinome eteriniais kvapniaisiais aliejais. Mūsų mažieji užsiėmimo dalyviai, kartu su mamomis, pasigamino švelnius, mėgstamų spalvų bei  formų muiliukus, kuriuos galės išbandyti namuose.

Belaukdami, kol muilas atvės ir sustings, išbandėme dar vieną, naują ir įdomią kūrybinę veiklą –  spalvinome vitražinius paveikslėlius. Šie paveikslėliai pagaminti iš akrilo, imitacinio stiklo, yra išlietos gėlių linijos, todėl tapymo technika nesudėtinga. Piešti ant stiklo buvo smagu ir įdomu, tai tarsi magija,  nes negali numatyti, kaip atrodys tavo piešinys. Ši kūrybinė veikla patiko ir mažiems, ir vyresniems, nes tai nuostabus laikas atsipalaiduoti, pabūti su savo mintimis ir jausmais. Sukurti originalūs stiklo vitražai papuoš mūsų mažųjų namus.

Kasmet, kovo mėnesį, Kauno rajono socialinių paslaugų centras prisijungia prie gražios bei prasmingos iniciatyvos – „BE PATYČIŲ“. Šiai iniciatyvai paminėti Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre kovo 28 d. organizuota psichoedukacinė paskaita „Patyčioms – NE!“.  Paskaitą vedė psichologė Giedrė Milkevičė.  Paskaitos dalyviai gilino žinias apie patyčias, jų prevenciją, galimus pagalbos būdus. Taip pat stebėjo ir aptarė mokomąjį filmą patyčių tema, dalinosi asmenine patirtimi, diskutavo. Po paskaitos dalyviai pasinėrė į dailės terapiją.  Bendro kūrybinio darbo metu dalyviai savo jausmus ir emocijas išjautė tapydami drobėje. Kiekvienas dalyvis prisilietė prie kūrinio, įnešė spalvų, judesio ir potėpių. Kūrybinio užsiėmimo pabaigoje aptarta,  kokias mintis ir jausmus sukėlė kūrybinis procesas, koks galėtų būti kūrinio pavadinimas.  Proceso dalyviai teigė, kad „patys nustebinti, koks puikus rezultatas!“ Verta prisiminti menininko Georgesas Braque žodžius: „Menas yra žaizda, kuri virsta šviesa”, nes šie žodžiai patvirtina, kokia nuostabi ir galinga yra dailės terapija.