Žydintis pavasaris: Vaikų dienos centro bendruomenės šventė, kurianti istorijas.

Vaikų dienos centro bendruomenė susirinko į šiltą ir prasmingą Šeimos bei Vaiko dienos šventę. Šių metų tema – „Žydintis pavasaris“ – atsispindėjo renginio spalvose, žieduose ir, žinoma, vaikų pamėgtuose saldumynuose! Šventėje dalyvavo vaikai, jų tėvai ir centro darbuotojai. Pagrindinis tikslas buvo ne tik pabūti kartu, bet ir pasidžiaugti bendrais pasiekimais, prisiminti gražiausias praėjusių metų akimirkas ir kartu pasvajoti apie naujus potyrius.


 Mūsų paslaugų kokybė ir vaikų nuomonė vaikai su kaukėmis

Šventės metu prisiminėme, kad Vaikų dienos centrui buvo suteiktas EQUASS Assurance kokybės sertifikatas. Tai patvirtina, kad mūsų teikiamos paslaugos atitinka Europos lygmens reikalavimus. Nuolat siekiame tobulinti paslaugas ir veiklas, kad jos geriausiai atitiktų vaikų ir jų šeimų poreikius. Šiemet vaikai aktyviai dalyvavo Gyvenimo kokybės tyrime, dalindamiesi mintimis apie tai, kaip jaučiasi centre, kas jiems svarbu ir kokių lūkesčių turi, kad veiklos būtų dar labiau įtraukiančios ir naudingos. Tyrimo rezultatai džiugina – vaikai mato centrą kaip saugią ir palaikančią erdvę, kurioje jaučiasi išgirsti, priimti ir reikalingi. O labiausiai jiems patinka išvykos!


dvi centro darbuotojosPrisiminimai ir naujos patirtys

Šventės metu pasinėrėme į gražiausius prisiminimus, peržiūrėdami nuotraukų koliažą ekrane. Jame atsispindėjo vaikų veiklos, kūrybinės užduotys, žaidimai, išvykos ir nuoširdžios emocijos. Šis muzikinis koliažas leido tėvams iš arti pamatyti, kaip prasmingai vaikai leidžia laiką centre, o vaikams – džiaugtis matant save besišypsančius draugų būryje.

Bendruomenei buvo trumpai pristatytas Kauno rajono savivaldybės administracijos projektas „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone”! Džiaugėmės galėdami pranešti, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš šio svarbaus projekto socialinių partnerių. Tai reiškia, kad drauge su savivaldybe ir kitais partneriais prisidėsime prie dar išmanesnės ir geriau koordinuotos švietimo pagalbos kūrimo mūsų rajono vaikams ir jaunimui. Nekantriai laukiame, kokius teigiamus pokyčius tai atneš!


Viktorina ir fotosesija žmonės sėdi salėje

Renginio pabaigoje visų laukė nuotaikinga viktorina, skirta patikrinti žinias apie vaikų veiklas dienos centre. Klausimai skatino vaikus ir tėvus prisiminti bendras patirtis: nuo kūrybinių dirbtuvių ir sporto iki stovyklų ar išvykų. Viktorina ne tik praplėtė žinias apie centro veiklas, bet ir sustiprino šeimos narių bendravimą bei tarpusavio pažinimą. Šventę vainikavo smagi ir spalvinga fotosesija – užfiksuotos akimirkos taps dar vienu džiugiu priminimu, kad gyvenimo kokybę kuriame ir auginame kartu!

***

šventės dalyvių nuotrauka gamtoje

Veiklas organizavo ir renginį vedė socialinė darbuotoja Akvilė Gedraitienė ir individualios priežiūros darbuotoja Vaida Gecevičienė.

Gyvenimo kokybės tyrimą atliko ir tyrimo rezultatus pristatė psichologė Neringa Sutkutė

Šeimos diena

Štai ir nustriksėjo, nuskraidė penktoji mūsų šventė Šeimos dienai, nors iš tiesų, šeima nėra tik vienos dienos tikrovė, ji gyvuoja be pertraukų ir neterminuotai!
O kad pašėlome kartu smagiai, mes dėkojame ištikimajam partneriui Ramučių kultūros centrui, ypatingai – neprilygstamam Žygimantui! Linksmiausiai ačiū vaikams už jų draugišką kasmetinį dalyvavimą!

„Draugystės tiltai“: nuo mažos iniciatyvos iki reikšmingos patyčių prevencijos tradicijos

„Draugystė yra vienas saldžiausių gyvenimo džiaugsmų.”

L.M. Montgomery

Patyčių problema išlieka reikšminga ir aktuali ne tik mokyklose, bet ir platesniame socialiniame kontekste. Būtina pabrėžti, kad prevencinės iniciatyvos yra svarbios ne tik formaliojo švietimo įstaigose, bet ir socialinio darbo srityje, siekiant sukurti saugią ir įtraukią aplinką kiekvienam vaikui. Patyčios – tai ne vienkartinis konfliktas ar nesusipratimas, o pasikartojantis, agresyvus elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, pažeminti ar kontroliuoti kitą asmenį. Jos gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu, verbaliniais užgauliojimais, socialine izoliacija, kibernetinėmis patyčiomis ir kitomis subtilesnėmis manipuliacijos formomis. Ilgalaikis patyčių poveikis gali būti itin žalingas  psichologinei sveikatai, sukelti nerimą, depresiją, žemą savivertę, socialinę atskirtį ir net mintis apie savižudybę. Socialinio darbo specialistės, atsižvelgdamos į šio reiškinio paplitimą ir reikšmingumą ėmėsi iniciatyvos ir jau ketvirtus metus iš eilės, vaikų pavasario atostogų metu, tiesia „Draugystės tiltus“ – organizuodamos patyčių prevencijai skirtą renginį, kuris išaugo iš nedidelės iniciatyvos ir tapo reikšminga tradicija, buriančia vaikus ir bendruomenę. Vilkijos gimnazijos vaikų dienos centras tapo pirmąja stotele „Draugystės tiltų” kelionėje, skirtoje centro mažiesiems lankytojams. https://www.facebook.com/share/p/16XAaAjHfP/ .   Sėkmė įkvėpė plėsti iniciatyvą, ir trečiaisiais metais „Draugystės tiltai“ persikėlė į Batniavos bendruomenės centrą, taip pasiekdami dar daugiau vaikų iš paslaugų gavėjų šeimų bei vaikus iš vietos bendruomenės šeimų.

Nuo idėjos iki tradicijos: „Draugystės tiltų“ kelias.

Vaikai sėdi ratuRenginio idėja gimė iš gilaus supratimo apie patyčių problemos svarbą ir poreikio ugdyti vaikų toleranciją bei draugiškumą. SBĮ Kauno r. SPC Šeimos gerovės skyriaus specialistės – psichologė Neringa Sutkutė, atvejo vadybininkė Vitalija Mockienė ir socialinio darbo specialistės Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė bei Raminta Rainienė – savo nuoširdumu ir rūpesčiu pavertė „Draugystės tiltus“ saugia ir prieinama erdve vaikams. Čia jie ne tik įgyja žinių apie patyčias, bet ir mokosi būti stiprūs, atviri ir gebantys kurti bei puoselėti draugystės ryšius. Specialistės siekia sukurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai galėtų reikšti savo jausmus, konstruktyviai reaguoti į sudėtingas socialines situacijas ir megzti tvirtus, empatija grįstus ryšius. Tiltai, statomi per įvairias veiklas. Kiekvienais metais renginio programa yra kruopščiai apgalvojama ir papildoma naujais metodais, atliepiančiais vaikų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas psichoedukaciniams filmukams ir filmų terapijai – inovatyviam socialinio darbo metodui. Vizualiai pamatę patyčių pasekmes ir tinkamo elgesio pavyzdžius, vaikai yra skatinami apmąstyti savo patirtis. Po peržiūros vykstančios refleksijos ir diskusijos padeda vaikams įvardinti savo jausmus, atpažinti patyčias ir ieškoti efektyvių sprendimo būdų. Šioje vietoje itin svarbus tampa emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Vaikams, kurie geba atpažinti ir įvardinti savo jausmus, yra lengviau suprasti ir kitų emocines būsenas, o tai yra esminis empatijos ir draugiškumo pagrindas. Būtent todėl „Draugystės tiltuose“ naudojamos  emocijų kortelės, kurios tapo puikiu interaktyviu įrankiu padedančiu geriau pažinti ir išreikšti sudėtingas emocijas. Kortelės padeda vaikams vizualiai identifikuoti įvairias emocijas, diskutuoti apie jas ir mokytis tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas. Renginio pradžioje visuomet skiriamas laikas susipažinimui. Naudojami įvairūs žaidimai: ,,minčių lietus‘‘, „siūlų kamuolys“, „saulė šviečia“, „voratinklis“, „trys faktai apie mane“, metaforinis pratimas ,,širdelė‘‘ – visi šie žaidimai padeda sukurti jaukią ir atvirą atmosferą, kurioje vaikai greitai randa bendrą kalbą. Kūrybiškumas ir meninė raiška yra neatsiejama renginio dalis. Vaikai piešia ant keramikos formelių, gamina draugystės apyrankes, dalyvauja dailės terapijos ir neuroedukacijos užsiėmimuose. Šios veiklos ne tik lavina vaikų kūrybinius gebėjimus, bet ir skatina draugiškumą, tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą. Per neuroedukacijos metodą vaikai mokosi tyrinėti savo jausmus, keisti požiūrį stabdant ydingą mąstymą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dailės terapija padeda jiems giliau pažinti savo vidinį pasaulį ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Neapsiribodami vien patyčių prevencija, „Draugystės tiltai“ taip pat reikšmingai prisideda prie visapusiško vaikų emocinio intelekto ugdymo, skatindami gebėjimą atjausti, drąsiai reaguoti į neteisybę ir puoselėti tarpusavio supratimą. Po šių užsiėmimų vaikai tampa drąsesni spręsdami konfliktus, dažniau imasi iniciatyvos padėti savo draugams ir ginti silpnesnius. „Draugystės tiltai“ yra įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoseklios ir kūrybiškos prevencinės iniciatyvos gali reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gerovės, saugios ir įtraukios aplinkos kūrimo bei tvirtų draugystės ryšių stiprinimo. Šis renginys tampa tarsi švente, kuri moko vaikus empatijos, tolerancijos ir atsakingumo, tiesdama patikimus tiltus į ateitį be patyčių. Kaip gražiai yra pasakiusi rašytoja L.M. Montgomery: „Draugystė yra vienas saldžiausių gyvenimo džiaugsmų.“ „Draugystės tiltai“ padeda vaikams atrasti ir puoselėti šį džiaugsmą, kuriant stiprius ir pagarbius tarpusavio ryšius. Vaikai žiūri kino filmą

Jei susidūrėte su patyčiomis ar pastebėjote jas vykstant, labai svarbu kreiptis pagalbos. Vaikų linija teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą vaikams ir paaugliams telefonu 116 111 bei internetu https://www.vaikulinija.lt/. Daugiau informacijos apie patyčių prevenciją galite rasti nacionalinės programos „Be patyčių“ svetainėje: https://bepatyciu.lt/.  Taip pat informacijos apie saugų elgesį internete ir kovą su kibernetinėmis patyčiomis galite rasti svetainėje „Saugus internetas“: https://www.saugusinternetas.lt/.

 

 

Publikaciją parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Raminta Rainienė

Grupė tėvams, išgyvenantiems skyrybas

Konfliktiškų skyrybų poveikio mažinimas vaikams, pasitelkiant psichoedukaciją

Skyrybos – sudėtingas gyvenimo etapas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Nors daugelis žmonių tikisi sukurti ilgalaikius santykius, realybėje nemaža dalis porų išsiskiria. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvoje registruota 7 231 ištuoka, o daugiau nei pusė besiskiriančių porų turi nepilnamečių vaikų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. net 54,9 % išsituokusių porų augino bendrus vaikus iki 18 metų. Nors pats išsiskyrimas nebūtinai turi turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, didelis konfliktų lygis tarp tėvų dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, darančiu neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichologinei gerovei. Konfliktiškos skyrybos gali paveikti vaikų savijautą, elgesį, santykius su aplinkiniais bei jų ateities požiūrį į šeimą.


rubiko kubikas prie jūrosEmocinė įtampa ir nesaugumo jausmas

Kai tėvai nuolat ginčijasi, kaltina vienas kitą ar įtraukia vaikus į savo konfliktus, vaikai dažnai patiria didelę emocinę įtampą. Jie gali jaustis pasimetę, išsigandę ar kalti dėl susidariusios situacijos. Dalis vaikų pradeda manyti, kad būtent jų elgesys ar buvimas šeimoje sukėlė tėvų nesutarimus.

Toks nuolatinis stresas gali sukelti nerimą, liūdesį ar net depresijos požymius. Vaikai gali pradėti jausti nesaugumą dėl savo šeimos ateities, o tai ypač stipriai veikia ankstyvosios vaikystės ir ikimokyklinio amžiaus vaikus (apie 3–6 metus), nes šiame raidos etape jų saugumo jausmas labai priklauso nuo stabilios kasdienės rutinos, nuoseklių santykių su pagrindiniais globėjais ir prognozuojamos šeimos aplinkos.


Lojalumo konfliktas

Konfliktiškų skyrybų metu vaikai dažnai atsiduria lojalumo konflikte. Tėvai gali tiesiogiai ar netiesiogiai spausti vaiką pasirinkti vieną iš jų pusę. Vaikas gali jausti, kad parodydamas meilę vienam iš tėvų išduoda kitą.

Toks vidinis konfliktas gali sukelti stiprų emocinį stresą ir kaltės jausmą. Vaikai gali pradėti slėpti savo jausmus ar vengti atvirai kalbėti apie santykius su kitu tėvu, kad išvengtų papildomų konfliktų. Remiantis tyrimais, 7–12 m. amžiaus vaikai geriau supranta situaciją, tačiau dažniau patiria lojalumo konfliktą ir emocinį stresą.


Elgesio ir mokymosi sunkumai

Dėl nuolatinės įtampos namuose kai kurie vaikai pradeda patirti sunkumų mokykloje. Jie gali tapti mažiau susikaupę, prarasti motyvaciją mokytis ar dažniau konfliktuoti su bendraamžiais ar mokytojais. Kai kurie vaikai savo emocinę įtampą išreiškia agresyvesniu elgesiu, kiti – priešingai, tampa uždaresni, labiau linkę atsiriboti nuo socialinių santykių. Tyrimų duomenimis, 13–18 m. amžiaus vaikai gali stipriau reaguoti pykčiu, atsiribojimu ar elgesio problemomis.


Poveikis ateities santykiams

Vaikai, augę labai konfliktiškoje aplinkoje, kartais gali sunkiau kurti pasitikėjimu grįstus santykius su kitais žmonėmis. Jie gali bijoti konfliktų, vengti artumo arba, priešingai, manyti, kad konfliktai yra normali santykių dalis.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi vaikai patiria ilgalaikių neigiamų pasekmių. Didelę reikšmę turi tai, ar tėvai geba po skyrybų bendradarbiauti ir užtikrinti vaikui saugią, stabilią aplinką.


kubaiSkyrybų psichoedukacijos programa

Skyrybų psichoedukacija – tai speciali programa, skirta padėti besiskiriantiems ar jau išsiskyrusiems tėvams suprasti skyrybų poveikį šeimai, ypač vaikams. Ja siekiama kelių svarbių tikslų:

  • padėti normalizuoti besiskiriančių porų būseną ir emocines reakcijas;
  • paaiškinti, kaip skyrybos veikia vaikus ir jų savijautą;
  • padėti tėvams susitelkti į vaikų interesus konfliktinėse situacijose;
  • suteikti žinių apie konstruktyvų bendravimą ir konfliktų sprendimą;
  • padėti tėvams mokytis tobulėti auginant vaikus po skyrybų.

 

Svarbiausia programos idėja – skatinti tėvus bendradarbiauti ir išlaikyti pagarbų tarpusavio santykį net ir po išsiskyrimo.

Nelikite vieni.

Registracija į grupę tel. +370 655 60 498.

Psichoedukacijos grupę skyrybas išgyvenantiems tėvams organizuoja ir veda atvejo vadybininkės Giedrė Fridrikaitė ir Vitalija Mockienė.

Publikaciją parengė atvejo vadybininkė Giedrė Fridrikaitė.

Moterų savitarpio paramos grupių patirtys ir patyrimai

 

„Aš sužinojau, kad žmonės pamirš, ką tu sakei, žmonės pamirš, ką tu padarei, bet jie niekada nepamirš, kaip tu juos privertei jaustis”

(Maya Angelou)

Savitarpio palaikymo grupės – tai erdvės, kuriose susitinka širdys ir patirtys. Erdvės, kuriose kuriasi tarpusavio saugumas, pasitikėjimas bei bendrystė vieni kitiems. Savitarpio paramos grupės naudingos, nes jos suteikia galimybę žmonėms dalytis savo patirtimi ir jausmais, kas gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir stiprinti emocinę gerovę. Šios grupės kuria saugią aplinką, kur kiekvienas gali jaustis išgirstas ir suprastas ir priimtas. Be to, dalyvavimas tokiose grupėse padeda įgyti naujų įgūdžių, sprendžiant kasdienius iššūkius ir problemas, taip pat stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais. Dalinamės SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistų organizuojamų savitarpio palaikymo grupių veiklų apžvalga.

Pažymėjimai ir puokštė. Asociatyvinė nuotraukaKauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina, Aušra Ališauskienė kvietė bendruomenės narius prisijungti prie veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“. Veiklų ciklo misija išlieka ta pati- skatinti įsitraukimą ir bendruomeniškumą, ugdyti programos dalyvių saviraišką, kūrybiškumą, motyvuoti dalyvius skirti laiko savęs pažinimui ir ugdymui, drąsinti juos daugiau dėmesio skirti savo paties gyvenimo kokybės gerinimui, skatinti bendryste ir pagarba grįstus tarpusavio santykius ne tik šeimose, bet ir bendruomenėje, socialinėje aplinkoje. Šiųmetis veiklų ciklas pradėtas emocinės sveikatos stiprinimui skirtu susitikimu. Jo metu aptarta streso įtaka asmens emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei pasidalinta prevencinių priemonių, metodų ir strategijų, padedančių atsikratyti streso ir įtampų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiais. Grupės dalyviai taip pat pakviesti išbandyti dėkingumo praktikavimą savo kasdienybėje. Dėkingumas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplinkybių, todėl nusiteikimas rasti už ką padėkoti kasdien- skatina labiau įsigilinti į savo paties gyvenimą, bei pasidžiaugti tuo, ką turi. Grupės dalyviams buvo padalintos dėkingumo dienoraščio pildymo kortelės, kur kiekvienai mėnesio dienai skirta po kelias eilutes savo padėkai užrašyti. Tokiu būdu skatinta įtvirtinti savo pačių pastebimus kiekvienos dienos suteiktus džiaugsmus. Susitikimą dalyviai užbaigė kartu gamindami lengvai kasdienybėje pritaikomą įrankį- metodinę priemonę „Šeimos kalendorių“. Ši priemonė, tai paprastas ir nuotaikingas būdas kurti artimesnius tarpusavio ryšius šeimoje, kartu planuojant įvairias veiklas, projektuojant tikslus, siekiant jų įgyvendinimo. Šeimos kalendorius padeda savarankiškai kurti ir puoselėti savitą šeimos kultūrą ir ritualus. Nuotraukų koliažai. Antrojo susitikimo tikslas- skatinti dalyvius rinktis sveikatai palankias ir visapusį tobulėjimą skatinančias laisvalaikio praleidimo formas, pasitelkiant gamtos teikiamą naudą psichologinei ir fizinei sveikatai. Žygio metu ne tik pastiprinome ištvermę, bei sveikatą, diskutavome apie žmogaus ir gamtos ryšį, bei jo naudą, bet ir pasidalinome asmeniniais laisvalaikio praleidimo būdais. Pabuvojus gamtoje žvarboką lapkričio rytmetį, sugrįžę susėdome prie karštos arbatos puodelio svajonių kūrimui. Dalyviai supažindinti su „Sielos koliažo“ kūrimo technika, kurią išbandė praktinio užsiėmimo metu (plačiau apie metodiką ir jos taikymą galite sužinoti ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/01/02/veiklu-ciklo-padovanok-sau-rudens-apzvalga/). Koliažo kūrimas leidžia atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti, o refleksija padeda geriau pažinti save, savo norus ir tikslus, skatina siekti jų įgyvendinimo, didina savivertės jausmą. Trečiasis veiklų ciklo susitikimas buvo skirtas vidiniam savo pasauliui patyrinėti ir jam pastiprinti. Pirmiausia veiklų dalyviai supažindinti su Virdžinijos Satir sukurtu unikaliu asmeninio tobulėjimo įrankiu- „Penkiomis laisvėmis“, o įrankis išbandytas praktiškai, pasitelkiant terapinio filmuko peržiūrą, bei reflektuojant patyrimus. Filmo terapija- tai metodas, padedantis atsipalaiduoti, nusiraminti, susikoncentruoti. Grupinė refleksija skatina praplėsti akiratį, didina savivertės jausmą, keičia suvokimą, motyvuoja ir įkvepia geriau pažinti save, bei priimti kitus. Antroje susitikimo dalyje, pasitelkus „Atradimų sodo“ metaforines korteles, skatintas asmens savęs priėmimas, kūrybinis mąstymas, ieškota savo stipriųjų savybių, atsakymų į kylančius klausimus, išsikeliant asmeninius tikslus (daugiau informacijos apie asmeninio tobulėjimo įrankį ir jo taikymą, terapinio filmo nuorodą ir informaciją apie metaforinių kortelių panaudojimą rasite ankstesnių veiklų apžvalgoje, kurią rasite čia: https://www.kaunorspc.lt/2023/12/29/savitarpio-palaikymo-grupiu-patirtys/). Grupės dalyvių nupinti Advento vainikai.Ketvirtas susitikimas jau tradiciškai tampa Advento vainikų pynimo laikas. Bendryste ir gera nuotaika pasižymintis susitikimas veiklų ciklą užbaigti padeda pilnatvės ir džiugesio jausmu. Smagūs pašnekesiai, peržvelgtos praėjusių susitikimų patirtys, tikros ir nuoširdžios šypsenos pasako daugiau, nei tikimasi. Kartu su veiklų dalyviais apibendrinę visą veiklų ciklo eigą, priėjome bendrą išvadą, jog vis dėl to tam, kad jausti pilnatvę, turėti gerus ir darnius santykius su kitais, svarbiausia yra turėti darnų santykį su savimi. Norime padėkoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, už draugišką priėmimą visų veiklų metu ir žinoma, į veiklas įsitraukusiems Kauno rajono bendruomenės nariams. Džiaugiamės, kad veiklų ciklo idėja gyvuoja ir Jūsų dėka nuolat skatina tobulėti, ieškoti ir atrasti naujų, įtraukių būdų prasmingiems ir džiugiems atsiminimams kurti.

            SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Audronė Kanapinskienė ir Ingrida Valuckienė kvietė moteris į unikalią kelionę savęs pažinimo link. Moterų savitarpio paramos grupė tapo saugiu uostu, kuriame dešimt dalyvių galėjo atvirai dalintis savo jausmais, augti kūrybiškai ir stiprinti tarpusavio ryšius. Per šešis skirtingus užsiėmimus moterys turėjo galimybę, atrasti kūrybiškumą: Kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip ,,Saulutė ritas’’ ir šiaudinių sodų tvėrimas, leido moterims išreikšti save meninėmis priemonėmis ir atrasti naujų talentų. Išsaugoti tradicijas: Edukacija apie senuosius lietuviškus patiekalus ir pažintinis žygis Kulautuvoje ne tik praturtino žinias apie kultūrą, bet ir stiprino ryšį su gamta. Rūpintis savimi: Užsiėmimai, skirti savistabai ir emocijų valdymui, padėjo moterims geriau pažinti save ir sumažinti stresą. Kurti bendruomenę: Draugiška ir jauki grupės atmoesfera skatino atvirumą ir pasitikėjimą, o bendros veiklos stiprino tarpusavio ryšius.

Moterų savitarpio paramos grupės kelionę vainikavo ypatingas užsiėmimas, kurį vedė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus psichologė N. Sutkutė. Neuroedukacijos paslapčių vedamos, dalyvės pasinėrė į atsipalaidavimo ir savęs pažinimo pasaulį. Užsiėmimo metu moterys išreiškė savo emocijas kūrybiškai ir neįprastai. Piešimas užmerktomis akimis ore tapo tarsi meditacija, leidusia pasinerti į save ir išlaisvinti kūrybinę energiją. O, vėliau, perkeliant šias emocijas ant popieriaus, dalyvės galėjo geriau išreikšti ir suprasti savo jausmus. Moterų savitarpio paramos grupės pagrindinis tikslas buvo suteikti emocinę, psichologinę ir praktinę paramą moterims, skatinti jų asmeninį augimą ir stiprinti tarpusavio ryšius. Grupės misija- kurti saugią erdvę, kurioje moterys jaustųsi išklausytos, suprastos ir priimtos, bei padėti joms įveikti asmeninius iššūkius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir atrasti vidinius resursus. Moterų savitarpio paramos grupė tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per kūrybines veiklas, bendravimą ir palaikymą galima padėti moterims pasiekti asmeninės ir emocinės gerovės. Ši grupė įrodo, kad investuojant į moterų savirealizaciją, stipriname visą bendruomenę. Norime padėkoti Vilkijos miesto bibliotekos bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei ir Vilkijos kultūros centro renginių organizatorei Loretai Maliukevičienei, už galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse,,Saulutė ritas”, margučių marginiame. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų seniūnams Pauliui Amanaičiui, Arūnui Bačiūnui, Šarūnui Pikeliui, Kauno rajono Batniavos bendruomenei, kurie palaiko socialinio darbo specialisčių iniciatyvas, suteiktas patalpas, finansinę paramą. edukatoriai ,,Miško gryčia” Editai Duobienei, už edukaciją senieji lietuviški patiekalai,  Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus darbuotojams Vidai ir Arūnui Sniečkams už edukaciją ,,Šiaudinių sodų tvėrimas”, Vilkijos neįgaliųjų sąjungai ir Zalensų poilsio pramogų slėnio savininkams Irmantui ir Simonai Zalensams.  Vieningoje bendruomenėje lengva daryti gerus darbus.

Grupės dalyvių nupiešti medžiaiSBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės Sigitos Urbytės ir psichologės Ugnė Novikienės organizuotas veiklų ciklas „Lapkritis – metas pasirūpinti savimi!” tapo puikiu priminimu, kad pasirūpinti savimi – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Veiklų ciklas buvo skirtas atkreipti bendruomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir skatinti savęs pažinimą. Renginiai buvo atviri visiems, norintiems giliau pažinti save, lavinti psichologinį atsparumą ir stiprinti emocinę gerovę.  Savęs pažinimas ir psichologinis atsparumas – neatsiejami dalykai, kurie prisideda prie gebėjimo efektyviai įveikti gyvenimo sunkumus. Užsiėmimų dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose savęs pažinimui ir vidinės pusiausvyros stiprinimui: naratyvinės terapijos metodika “Gyvenimo  medis” padėjo dalyviams pažvelgti į savo gyvenimo istorijas ir  atpažinti savo stiprybes; Dailės terapijos užsiėmimas skatino išreikšti emocijas per kūrybą ir geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus; Psichologinės metaforinės asociatyvinės kortelės „Points of You” skatino gilesnį savęs ir kitų pažinimą; Psichoedukacinis užsiėmimas apie emocijas – padėjo geriau suprasti save, suteikė žinių apie pagalbos galimybes. Užsiėmimai suteikė dalyviams: naujas žinias ir praktinius įrankius, padedančius rūpintis psichine sveikata, galimybę geriau pažinti save ir kitus bei vertingą socialinę patirtį, stiprinant bendruomeniškumo jausmą. Veiklos ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo didinimo apie psichikos sveikatos svarbą. Dėkojame visiems palaikiusiems ir aktyviai įsitraukusiems į veiklas!

Publikaciją parengė SBĮ kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Aušra Ališauskienė

Gera turėti kultūrą skleidžiančių partnerių ir būti bendrakūrėjais

 

Jei mūsų, socialinių darbuotojų darbui su šeimomis, socialinė veikla anksčiau buvo nukreipta į pagalbos teikimą šeimai, tai dabar apima ir sociokultūrines sritis, aprėpiančias žmogaus kultūrinės raiškos santykį su aplinka, padedančias žmonėms suvokti save, pažinti aplinką ir tobulėti visose srityse. Socialinio darbo sritis – socialinės problemos išryškinimas ir sprendimas, tačiau nūdienoj socialinis darbuotojas susiduria su naujais iššūkiais, vis naujus iššūkius siūlančiame pasaulyje ir vis labiau globalizuotoje visuomenėje. Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą. Sociokultūrinei veiklai plėtoti nereikalaujama nuolatinių specialistų, nes nėra patvirtintos konkrečios jos apibrėžtys, tačiau jos būtinybė akivaizdi besikeičiančių vertybių Lietuvos visuomenėje, nes esanti socialinės paramos sistema nėra orientuota į žmones, kuriems sociokultūrinės paslaugos reikalingos. Taigi mūsų prerogatyva ir yra suvokti šią dinamiką ir pasireikšti ten, kur galima padėti, nežeidžiant žmogaus individualybės. Todėl pasitelkę Kauno rajono kultūros centrų narių, kaip pozityviosios kultūrinės socializacijos valdytojų pagalbą ir iniciatyvas, įtraukiame savo paslaugų gavėjus į kultūros sferą.

Jeigu socialiniai ir kultūriniai renginiai apima švietimą, auklėjimą, menus, ir bendruomenių plėtrą, vadinasi, socialinio ir kultūros centro darbuotojo tikslai labai panašūs-  skatinti žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, perteikti jiems pozityvias vertybes, spręsti socialinės atskirties, individų ir visuomenės problemas, kartais  net siekiant kartu sėkmingai spręsti jų savanoriško pasitraukimo iš disfunkcinių grupių, kuriose paprastai ieškoma savito emocinio pasitenkinimo.

Bendra meninė veikla su vaikais padeda užmegzti šiltus santykius, ugdyti jų kūrybinę-meninę raišką grindžiančius psichofizinius gebėjimus, aktyvumą ir  orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, todėl buriame vaikus bendrai veiklai, gerinant jų socialinius ir tarpusavio santykius, orientuojantis į  naudas ilgalaikėje perspektyvoje, nes esame įsitikinę, kad dar vaikystėje įgyti socialiniai ir kultūriniai gebėjimai  sudarys palankias sąlygas sėkmingam funkcionavimui tolimesniame gyvenime.

Vaikai gamtojeVienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai. Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu,  taigi edukacines – pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Didžiausi mūsų švenčių entuziastai ir imliausi dalyviai tai vaikai iš dienos centrų, bet mielai prisijungia ir šeimos. Ypatingą grįžtamąjį ryšį gauname tuomet, kai kitais metais vykstančiame renginyje naujų dalyvių tarpe išvystame jau pažįstamus iš buvusių švenčių veidus, vadinasi, mums pavyko, sudominome ne trumpam.

Šventė – džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje. Vaikai ir muilo burbulaiNorint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti  kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti. Meno paskirtis – harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš mūsų rūpesčių – parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose. Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė – „užkrėsti“ socialiai  pažeidžiamus asmenis  menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje. Vertybės, emociškai išgyventos ir įkūnytos elgesyje, tampa dorybėmis – darnos kūrimo instrumentais. Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda  paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti. Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės  negali egzistuoti atskirai.

Įsitraukimas ir dalyvavimas bendrose sociokultūrinėse veiklose su kultūrą skleidžiančiais kolegomis paįvairino paslaugų gavėjų kasdienybę ir rutiną, gal būt įkvėpė kūrybiškumui, mokymuisi, naujiems patyrimams, o mums, socialiniams darbuotojams, ši veikla ir partnerystė padeda ne tik tobulėti, bet ir augti kartu!

Ne veltui sakoma, kad socialinis darbas yra mokslo ir meno sintezė.

Vaikai

Renginius bendruomenei organizavo ir publikaciją parengė socialinio darbo specialistė Virginija Smilinskienė

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaikų Vasara, pilna šviesos ir šilumos!

„Vasara – magiška tarpinė stotelė, kurioje paprasti malonumai virsta brangiomis akimirkomis, įsirėžiančiomis į amžiną širdies atmintį“ 

Melanie Lefevre

Šią vasarą Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai tradiciškai organizavo įvairias veiklas, dienos stovyklas, kuriose vaikai ne tik pramogavo, bet pačios veiklos ir jų pobūdis buvo orientuoti į vaikų socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinio darbo specialistai, pasitelkdami individualaus ir grupinio darbo metodus, kūrė saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėjo augti ir mokytis. Veiklos ir užimtumas yra nepaprastai svarbūs vaikų socializacijai. Dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Patyriminės veiklos padeda vaikams atsipalaiduoti, išreikšti savo emocijas ir pagerinti emocinę būseną. Bet apie viską nuo pradžių…

Vasara buvo tikrai nepaprastai ypatinga – tai buvo laikas, kai vaikai galėjo mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir širdies šiluma, kurią jiems suteikė bendrystė grupinių užsiėmimų metu. Joninės! Tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Šia švente ir prasidėjo vaikų vasaros atostogos. Joninių šventė Domeikavos Miso panoramos parke suteikė vaikams galimybę pajusti lietuviškos kultūros grožį ir dalyvauti tradiciniuose žaidimuose bei pramogose. Vaikai šventės metu vykdė lobio paiešką, šoko, prie laužo kepė zefyrus, pramogavo bei vaišinosi paruoštame piknike. Šias pramogas vaikams organizavo dienos centro darbuotojos Iveta Valentaitė – Jankauskienė ir Aliona Klimienė kartu su Domeikavos bibliotekos darbuotojomis.

Trampolino Programa: Širdies Šiluma ir Pasitikėjimas. Tai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, prie pat Nemuno, Vilkijos mieste, vykusi Trampolino programa vaikams, kurią vedė socialinio darbo specialistės Raminta Rainienė ir Ingrida Valuckienė. Tai buvo tarsi magiška kelionė, kurioje vaikai, sulaukę ypatingos priežiūros ir dėmesio, galėjo . pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes. Kiekvienas susitikimas buvo lyg švelnus prisilietimas prie jų širdžių – kalbų apie šeimų patiriamus sunkumus, įveikos būdus, o tuo pačiu kupinas žaidimų, piešinių ir kitų patyrimų. Grupinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos, skatino vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, per žaidimą „Pasitikėjimo tiltas“ vaikai išmoko pasitikėti ir palaikyti vienas kitą. Gamta taip pat tapo svarbia programos dalimi – pasivaikščiojimai palei Nemuną ir kūrybinės užduotys gamtoje padėjo vaikams atsipalaiduoti ir geriau suprasti save.

 

Vasarai įpusėjus kaip ir  kiekvienais metais buvo suorganizuota ir įgyvendina Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikų laukiamiausia stovykla Vasara aktyviai, kurios metu vaikai tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinius, pagarbaus elgesio bei komandinio darbo įgūdžius. Šiais metais stovyklos metu vaikai traukiniu keliavo į Perlinių danielių parką, lankėsi kino teatre Cinamon, pramogavo Lazertrone, kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centro kineziterapeutu Eimantu Vainausku žygiavo Kačerginėje, užkopė į Pyplių piliakalnį bei pasivaikščiojo Kačerginės apžvalgos taku, taip pat aplankė Kadagių slėnį ir eko basakojų taką.

O kaip gi vasara be naujų draugų! Būtent dėl šios priežasties liepos pabaigoje Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro vaikai keliavo susipažinti su naujais draugais iš Karmėlavos, Samylų, Taurakiemio seniūnijų.  Tai buvo patyriminė diena Vasara su naujais draugais. Vaikai net tik susipažino, tačiau turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas vaikšant basomis per Basakojų taką, tobulinti įgūdžius kaip spręsti tarpusavio konfliktus. Bendraujant svarbu mokėti teisingai įvardinti ir kalbėti apie savo jausmus ir pojūčius kitam žmogui, ir tai puikiai be kaltinimų padeda padaryti “AŠ” kalba, kurios žygio metu ir mokinosi vaikai. O kaip be žaidimų ir ledų, kurie nuostabią vasaros dieną paverčia dar nuostabesne. Šią vienos dienos veiklą organizavo Kristina Šadauskienė, Sigita Urbytė, Jurgita Maironienė, Ina Gadliauskienė.

Vasarą tęsė septintus metus iš eilės organizuota vasaros dienos stovykla Vasaros Fiesta 2024, kuri vyko rugpjūčio 1 dieną Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje.  Šventę organizavo Vitalija Mockienė, Raminta Rainienė, Ingrida Valuckienė, Audronė Kanapinskienė. Vasaros Fiesta – spalvinga ir džiaugsminga šventė, kurioje vaikai galėjo pasinerti į įvairias veiklas: nuo pirmos medicinos pagalbos mokymų iki linijinių šokių ir putų šou – kiekviena veikla buvo tarsi maža šventė, pripildyta šypsenų ir džiaugsmo.

Šią vasarą organizuotos veiklos vaikams buvo kupinos įspūdžių ir naujų patirčių, kurios ne tik praplėtė vaikų akiratį, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą. Svarbiausias dėmesys organizuojant veiklas buvo skirtas socialinių įgūdžių ugdymui. Vaikai mokėsi efektyviai bendrauti, atpažinti savo jausmus ir tinkamai išreikšti emocijas, taikyti „Aš“ kalbą. Žygiai, žaidimai ir kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip rankdarbiai ir eksperimentai, ne tik skatino fizinį aktyvumą, bet ir leido geriau pažinti save ir kitus. Organizuotos veiklos buvo skirtos padėti vaikams ugdyti įgūdžius, kurie bus naudingi jiems padedant kurti stiprius tarpusavio ryšius, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, sklandžiau integruotis į visuomenę. Įveikdami įvairias užduotis ir iššūkius, vaikai patyrė sėkmę, įgijo naujų gebėjimų.

Ačiū rėmėjams, o jų kaip niekada daug – širdingai dėkojame:

  • “Basomis per Kadagynę”,
  • GoBall batutai,
  • Vice Pizza,
  • Trolių pica,
  • 101 kepyklėlė,
  • Kauno rajono Ramučių kultūros centrui,
  • Labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorei Vidai Rainienei,
  • Vilkijos keltui „Vilkynė“,
  • Kauno rajono Visuomenės sveikatos biurui
  • ir visiems kitiems rėmėjams, kurie prisidėjo prie šių nepakartojamų vasaros akimirkų kūrimo!

 

Straipsnį parengė atvejo vadybininkė Kristina Šadauskienė

Fotografijos konskursas „Mano pasaulio spalvų mozaika”

Fotografijos konkursas tema – „Mano pasaulio spalvų mozaika” kvietė tyrinėti pasaulį aplink save, kurti savo unikalią spalvų mozaiką, fiksuoti gražiausius vaizdus nuotraukoje ir parodyti koks nuostabus ir unikalus yra pasaulis! Žvilgsnis per objektyvą leidžia mums tyrinėti pasaulį aplink save ir matyti jį be galo įvairų, o užfiksuotos kompozicijos nuotraukoje – parodyti kitiems, kaip pasaulį matome mes.

Nuoširdžiai dėkojame vaikams už dalyvavimą fotokonkurse. Jūsų kūrybiškumas ir gebėjimas tyrinėti praturtino konkursą įspūdingais darbais. Kiekviena nuotrauka atspindi unikalią viziją ir talentą. Dėkojame tėveliams, kurie skatino savo vaikus kurti, drąsino juos ir padėjo įgyvendinti nuostabias idėjas.

Komisijai buvo sunku išrinkti konkurso nugalėtojus, todėl oficialiai skelbiame, kad laimėjo draugystė! Trys nuotraukos ir kompozicijos komisijos narių buvo išskirtos ir džiaugsmingai skelbiame šauniausius nuotraukų autorius:

1 vietos laimėtoja – Brigita, 16 m. 

2 vietos laimėtoja – Gerda, 16 m.

3 vietos laimėtoja – Deimantė, 9 m.

Kviečiame aplankyti nuotraukų galeriją ir pajausti vaikų kūrybą! 

 Atminimo dovanos pasiekė ir pradžiugino visus konkurso dalyvius! Už prizus ir dovanas nuoširdžiai dėkojame konkurso rėmėjams ir mūsų mylimiems socialiniams partneriams:

* Adventure Mini golfui džiunglėse – už atributiką ir saldumynus vaikams!

* UAB ,,Bijola” už 25 vnt. skaniausių ir gražiausių keksiukų!

* ,,Prezo” kepyklėlei už 6 nuostabius tortukus!

* Vytauto Didžiojo karo muziejui už 3 šeimos bilietus (1 bilietas 4 asmenims) ir atributiką! Vytauto Didžiojo karo muziejus  – vienas seniausių Lietuvos muziejų, kurį aplankyti kviečiame visus ir būtinai – ne vieną kartą!

* V-R Shop už 3 bilietus į 1 valandos trukmės virtualios realybės pramogas 1-4 asmenims pakaitomis. Virtualios realybės žaidimai suteikia galimybę nusikelti į pačias įvairiausias erdvės ir leidžia patirti nepamirštamų nuotykių, kurie sužadina aštriausius pojūčius ir kuria nepamirštamas emocijas.

 

Siekiant atkurti emocinę pusiausvyrą, atskleisti paslaugų gavėjų stipriąsias puses bei siekiant geriau pažinti save, tradicinių socialinio darbo metodų neužtenka ir kartais reikia daugiau, o tokiose situacijose padeda meninė veikla. S. Sontag (2000) teigimu, fotografijos procesas tapo socialiniu ritualu, apsauga nuo nerimo ir tuo pačiu galingu įrankiu.
Žodis „fotografija” kilęs iš graikų kalbos žodžių phos („šviesa“) bei graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia „piešimas šviesa“. Fotografijos procesui reikalingos techninės priemonės, o šiuo laikotarpiu fotografuoti dar lengviau, kadangi galime pasinaudoti savo išmaniaisiais prietaisais. Fotografijos procesas žmogui suteikia spontaniškumo, kūrybinės saviraiškos galimybes, skatina aplinkos pažinimą bei savęs suvokimą joje.
Organizuojant fotografijos konkursą paslaugų gavėjams ir taikant jį kaip socialinio darbo būdą, yra prisidedama prie bendravimo bei kitų socialinių įgūdžių lavinimo. Paslaugų gavėjų, o ypač vaikų darytos nuotraukos tampa įspūdingais kūriniais, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi jausmą, atsiranda motyvacija, o kiti – galbūt atranda naują, mėgstamą veiklą. Taip pat fotografijos naudojimas kaip vienas iš socialinio darbo metodų naudingas ne tik dalyviams, tačiau ir socialinio darbo specialistams – padeda kurti tarpusavio ryšį su paslaugų gavėjais, skatina bendradarbiavimą, įgalina paslaugų gavėją ir sukuria erdvę kūrybiškumui pasireikšti.

***

Konkursą organizavo, socialinių partnerių, rėmėjų ir socialinio darbo specialistų bendruomenę telkė, publikaciją parengė Centro socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Evelina Bendinskienė, Kornelija Leilionaitė ir Aistė Timofejevaitė.

Žemės mėnuo

Žemės mėnuo – laikotarpis nuo kovo 20-osios iki balandžio 22-osios, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos svarbą ir reikšmę žmonių gyvenimui, mus supančią aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, atsakingą vartojimą, susimąstyti apie ryšį su gamta ir atsakomybę už planetos išsaugojimą.

Socialinis darbas ir švietimas yra neatsiejami ir labai svarbūs veiksniai formuojant ir skatinant socialinę atsakomybę visuomenėje, siekiant formuoti sąmoningą, atsakingą ir solidarų pilietį bei skatinti tvarų visuomenės vystymą. Socialinis darbas ir švietimas kartu siekia skatinti tokių vertybių kaip empatija, solidarumas ir bendradarbiavimas plėtojimą, kurios yra esminės formuojant socialinę atsakomybę. Siekdami socialinės gerovės, SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus specialistai susibūrė į bendras veiklas, skirtas vaikams ir skatino vaikus mylėti gamtą, tausoti ją, prisidėti prie švarios ir gražios aplinkos išsaugojimo.

Kovo 20-ąją minint pasaulinę Žemės dieną, socialinio darbo specialistai tradiciškai pakvietė vaikus į edukaciją „Pavasario daigelis“. Edukacijos tikslas – atkreipti dėmesį į klimato kaitą sukeliančius veiksnius, ugdyti vaikų sąmoningumą apie taršos mažinimą, atliekų rūšiavimo būtinybę, atsakingą vartojimo kultūrą, skatinti ir mokyti vaikus rūpintis savo gyvenamąją aplinka, kurti ir puoselėti grožį bei meilę Žemei. Tradiciškai edukacijos metu buvo panaudotos antrinės atliekos, iš kurių gaminti vazonėliai, juos vaikai puošė dekupažo technika, sodino gėlytes, sėjo ir pasiruošė savo asmenines sėklyčių daigyklas. Užsiėmimo metu diskutuota apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų ir kokiais būdais galime prisidėti prie gamtos saugojimo kiekvieną dieną, vaikai raginti susimąstyti apie tai, jog net maži mūsų įpročių pokyčiai kartais gali būti didelių problemų sprendimo dalis.

Baigiantis Žemės mėnesiui, balandžio 22-ąją minint tarptautinę motinos Žemės dieną, socialinio darbo specialistai vaikams suorganizavo psichoedukacinį užsiėmimą apie žemės tausojimą. Siekiant ugdyti vaikų suvokimą apie gamtos išsaugojimo svarbą, ryšį su gamta, atsakingą vartojimą, atliekų rūšiavimą ir galimą antrinį jų panaudojimą, pasitelkti netradiciniai socialinio darbo metodai – filmų terapija, biblioterapija. Šie būdai leido vaikams susipažinti su netinkamu elgesiu ir išmokti tinkamo elgesio būdų, skatinančių žemės išsaugojimą. Užsiėmimo metu pristatyti filmai ir knygos, siekiant parodyti vaikams kaip saugoti mūsų planetą Žemę, diskutuota apie aplinkosaugos svarbą. Vaikai dalinosi savo pavyzdžiais, kaip reikėtų elgtis, kad nebūtų teršiama aplinka. Pasitelkiant žaidimą buvo siekiama išmokyti vaikus tinkamai rūšiuoti atliekas. Edukacijos veiklas parengė ir organizavo socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Ina Gadliauskienė ir psichologė Lina Ugnė Novikienė.

Per šiuos užsiėmimus vaikai ne tik mokėsi apie gamtos svarbą ir aplinkos išsaugojimo būdus, bet ir aktyviai įsitraukė į praktinius veiksmus, skatinančius atsakingą elgesį su gamta. Tokios iniciatyvos ne tik padeda ugdyti vaikų sąmoningumą ir solidarumą, bet ir paskatina juos tapti aktyviais veikėjais ir skleisti informaciją bei gerus pavyzdžius savo bendruomenėje. Socialinis darbas ir švietimas gali veiksmingai integruoti socialinę atsakomybę ir gamtos tausojimo temas į praktiką. Organizuoti edukacinius užsiėmimus, kuriuose dalyvauja vaikai, yra labai svarbu, nes jie yra ateities visuomenė ir gali tapti svarbiais veikėjais keičiant pasaulį teigiamu keliu.

Džiaugiamės, jog vaikai edukacijų metu aktyviai įsitraukė, po užsiėmimų jautėsi linksmi ir laimingi, įvardijo, kad sužinojo ir išmoko naujų dalykų. Dėkojame vaikams už dalyvavimą ir norą mokytis, augti ir tobulėti! Dėkojame už bendradarbiavimą Kauno rajono viešosios bibliotekos Karmėlavos padalinio vyr. bibliotekininkei Daivai bei Karmėlavos lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai metodininkei Elenai.

Publikaciją parengė socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Ina Gadliauskienė.

Programa „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“

Tėvystė – ne tiek kelionės tikslas, kiek pati kelionė. Bet kokiai kelionei mes turime būti pasiruošę.

Socialinio darbo specialistės Aurelija Aleksynienė ir Vida Maskaliūnienė 2023 metų rugsėjo 25 – 29 dienomis dalyvavo VO „Gelbėkit vaikus“ organizuotuose programos „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ grupių vadovų mokymuose.

Programa „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“  yra specialiai „Save the Children“ tinklui 2007 m. sukurta pozityvaus auklėjimo programa, kurią sukūrė Mantobos universiteto profesorė Joan Durrant. Šiandien ši programa taikoma daugiau nei 30 šalių, be to, nuolat atliekami kokybiniai programos vertinimai ir jos pagrįstumas nuolat patvirtinamas naujausiais moksliniais atradimais.

Trys pagrindiniai dalykai, kuriais remiasi „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ programa yra ilgalaikiai tyrimai apie vaiko vystymąsi, ilgalaikiai tyrimai apie efektyvią tėvystę bei pagrindiniai vaiko teisių principai.

Programa „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ turi aiškią, logišką struktūrą:

  1. Tėvai nusistato ilgalaikius tikslus, ko tikisi iš vaiko;
  2. Tėvai supažindinami su šilumos ir struktūros svarba auklėjant vaiką;
  3. Tėvai supažindinami su vaiko jausenos ir mąstysenos skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais apibrėžimais;
  4. Tėvams pateikiama patarimų, kaip spręsti auginant vaiką iškilusius iššūkius.

Lapkričio – sausio mėnesiais vyko pirmoji A. Aleksynienės ir V. Maskaliūnienės vedama grupė tėvams, turintiems įvairaus amžiaus vaikus – nuo pat kūdikystės iki suaugystės. Įvyko 9 kassavaitiniai susitikimai, labai džiaugiamės tėvų aktyvumu ir įsitraukimu visos programos metu.

Programos metu dalyviai sužinojo, kad pozityvus auklėjimas – nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą. Programos metu daug dėmesio skyrėme vaikų raidos ypatumams tam tikrais amžiaus tarpsniais, kad tėvams būtų kuo lengviau suprasti savo vaikų vidinį pasaulį, jų poreikius ir kaip į juos atliepti. Kartu atlikome daug praktinių užduočių, kad dalyviai nesudėtingai galėtų pritaikyti pozityvaus auklėjimo kiekvienai dienai modelį, ieškant problemos sprendimo.

Paskutinio užsiėmimo metu klausėme tėvų, ką jie šios programos metu išmoko ir sužinojo. Keletas jų atsakymų:

„Kai jau emocija ima viršų, pagalvoju, kokį vaiką noriu matyti po 20 metų, ar verta rėkti, užgaulioti. Buvo įdomu ir jauku“;

„Daug gerų ir įdomių dalykų apie bendravimą su vaikais, tikrai taikysiu tai. Ačiū už malonų bendravimą“;

„Labiau suprasti vaikus, jų emocijas, kaip pačiam nusiraminti ir spręsti problemas“;

„Kaip tartis su vaikais įvairiais amžiaus tarpsniais. Išmokau daugiau klausyti vaikus, priimti jų skirtumus“.

*

Nėra lengva kaskart tinkamai sureaguoti sudėtingose situacijose su vaikais. Daug paprasčiau tampa, kai tam pasiruošiate iš anksto, apmąstote galimus variantus. Norime kuo daugiau tėvų supažindinti su šia programa – tėveliai kviečiami prisijungti prie grupės, kurį vyks Vilkijoje, nuo vasario 29 dienos. Visus norinčius kviečiame registruotis tel.:  +37065560435.

Mokymų vizualizacija - ekranas, knygos, pažymėjimai.

Grupes vedė ir straipsnį parengė atvejo vadybininkė Aurelija Aleksynienė ir socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Vida Maskaliūnienė.

 

Skip to content