Veiklų ciklas „Padovanok sau rudens“

Ruduo. Tai metas trumpam sustoti, sulėtinti vasaros atneštą šelmišką greitį ir pradėti kvėpuoti lengviau, giliau, ramiau. Tai metas, kada žemė ruošiasi ilsėtis, visa, kas gyva, pamažu ruošiasi žiemos pasakai. Taip ir žmogus- tamsėjančios dienos, ilgėjantys vakarai, rudens lietus, leidžia mums iš naujo pamilti savo namus, skubėti į juos šilto jaukumo, puodelio arbatos ir artimųjų buvimo. Ruduo yra geriausias metas mums, kaip ir Žemei, pagalvoti apie save, pasirūpinti savo ramybe, dvasine savijauta, pripildyti ne tik namus, bet ir sielas šiluma ir jaukumu.

„Padovanok sau rudens“- tai kvietimas šiek tiek laiko, darganotą ir tuštėjantį rudenį, skirti sau. Visi norintys buvo kviečiami jungtis į veiklų ciklą vykusį spalio- lapkričio mėnesiais, praturtinti savo sielą, patirti naujus dalykus, pagilinti žinias ir tiesiog pasidžiaugti rudens laikotarpiu. Veiklų ciklo programą sudarė penki susitikimai.

Spalio 20 d. vyko dailės terapijos užsiėmimas, kurį veiklų ciklo dalyvėms vedė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologė Lina Novikienė. Dailės terapija- viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Šie užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, metodas taip pat nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, nes svarbus yra pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis ar atpalaiduojantis.

Dailės terapijos metodas padeda geriau save pažinti, nes kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Pasak L. Novikienės, žvelgdamas į savo piešinius žmogus paprastai pradeda skaityti savo nupieštų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti, kaip jis kuria savo problemas, tada mąsto, kaip galėtų jas spręsti. Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo, sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Po užsiėmimo, dalyvės patirtis aptarė prie puodelio arbatos, dalijosi mintimis, įžvalgomis, emocijomis.

Lapkričio 4 d. susitikimas „Pyragas sveikatai“ vyko nuotoliniu būdu (kaip bebūtų gaila, tačiau planuoto gyvo susitikimo su savo keptais gardumynais įgyvendinti nepavyko dėl padidėjusio dalyvių sergamumo). Susitikimas pavadintas „Pyragas sveikatai“ neatsitiktinai. Lapkričio 6 d. minima pyragų diena, kada kepami pyragai ir kiti skanėstai, kviečiant padėti žmonėms, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia pagalba. Tad kodėl gi pagalbos kitiems nesusiejus su pagalba sau? Prasminga veikla ir pagalba kitiems neabejotinai kelia žmogaus savivertės jausmą, nes padedant kitiems, pats žmogus pajaučia laimę ir džiaugsmą. Tačiau taip pat svarbu yra atkreipti dėmesį ir į tai, kaip rūpinamės savimi, savo vidine būsena, kaip saugome savo psichinę sveikatą kaip dažnai  apie ją galvojame.

Psichikos sveikata- viena svarbiausių ir labiausiai pažeidžiamų vertybių šiandieninėje visuomenėje. Žmogaus psichinę sveikatą neabejotinai įtakoja gyvenimo ritmas- nuolatinis skubėjimas, finansinės gerovės siekis, noras būti geresniu už kitus, nuolatinis stresas ir įtampa dėl ateities, rūpestis dėl šeimos gerovės ir t.t. Gyvenant tokiu ritmu neretai žmonėms padidėja streso ir nepasitenkinimo lygis, vis rečiau jaučiamas džiaugsmas, kyla liūdesys, nepasitenkinimas, nusivylimas, depresyvios nuotaikos ir pan. Susistikimo metu su dalyvėmis kalbėta apie psichinės sveikatos svarbą, apie tai, kas sudaro psichinę sveikatą, apie emocijas ir dvasingumo naudą, kartu su dalyvėmis mokėmės, kaip galima ugdytis dvasingumą, aptarėme streso įveikos būdus. Vienas iš jų- rašymo terapija, buvo nagrinėtas plačiau, diskutuota su dalyvėmis, kokius streso mažinimo būdus naudoja kiekviena savo gyvenime. Taip pat kalbėta apie saviraišką ir gerumo kitiems naudą, apie atsakomybės ir savarankiškumo įtaką psichinei sveikatai. Kartu su dalyvėmis peržiūrėtas vaizdo filmukas apie emocijas (https://www.youtube.com/watch?v=GV9-TFWs1Ew&t=243s; https://www.youtube.com/watch?v=jzi08cyVhqc), pateiktas ir 10- ties labiausiai raminančių dainų pasaulyje sąrašas (1. Marconi Union – Weightless 2. Airstream – Electra 3. DJ Shah – Mellomaniac (Chill Out Mix) 4. Enya – Watermark 5. Coldplay – Strawberry Swing 6. Barcelona – Please Don’t Go 7. All Saints – Pure Shores 8. Adele – Someone Like You 9. Mozart – Canzonetta Sull’aria 10. Cafe Del Mar – We Can Fly).

Lapkričio 17 d. vyko užsiėmimas- „Sielos koliažo“ kūrimas. Sielos koliažas- tai Seena B. Frost, amerikietės psichoterapeutės sukurtas unikalus metodas, kurio pagrindinis tikslas yra asmens savęs pažinimas bei savęs priėmimas. Ši technika prilygsta meditacijai- žmogus atsipalaiduoja, nusiramina, ar išsilieja, kai sunku ant širdies, kitiems sielos koliažo kortos kūrimas padeda apvalyti mintis, susikaupti.

Sielos koliažas yra smagus, lengvas, kūrybiškas būdas susisiekti su savo vidine išmintimi, bei gauti atsakymus į savo klausimus. Tai menišku būdu atliekama nuodugni ir sąžininga žmogaus savianalizė. Sielos koliažo technika gali padėti atpažinti problemą- geriau perprasti, kurie žmogaus poreikiai tikrieji, o kur tik aplinkos nulemti norai.

Dirbant šia technika naudojamos tik iškarpos iš žurnalų, nuotraukos, paveiksliukai. Juose gali būti bet kas: gamta, peizažas, urbanistikos elementai, žmogus ar žmonės, gyvūnai, maistas, indai, mitiniai personažai, ornamentai ir kt. Vienam koliažui sukurti pakanka iki penkių iškarpų, nors gali būti tiek mažiau, tiek daugiau.

Tiek renkantis iškarpas, jų skaičių, tiek dėliojant ant kortos kompoziciją svarbu įsiklausyti į vidinį balsą, intuiciją, neturėti jokių išankstinių nuostatų, konkrečių minčių, detalių, nederinti spalvų, negalvoti apie esmę – tai, ką norisi pavaizduoti. Esmė- kad ta pati iškarpa skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingų asociacijų: kūdikiai- nebūtinai vaikai, makaronai- ne būtinai maistas. Tačiau intuityvia tvarka sukomponuoti ir prie kartono priklijuoti iškarpas taip, kad paveiksliukas ant kortos atrodytų išbaigtas, dar ne viskas- svarbu su juo susitapatinti, įsijausti ir išanalizuoti, ką reiškia vaizdiniai, atsakyti į tam tikrus klausimus, juos užrašyti specialiame lape. Iš tų atsakymų mes labiau suprantame savo vidų, savo jausmus, emocijas, norus, blokus, žaizdas ir t.t.

Taigi, skambant raminančiai muzikai ir spragsint žvakėms, 8 dalyvės gamino savo sielos koliažus. Tos dienos susitikime tvyrojo ramybė ir susikaupimas, dauguma dalyvių teigė, kad įsijautus į kortos kūrimą pajuto palengvėjimą ir gilų nusiraminimą. Vėliau norinčios dalyvės kalbėjo apie savo sukurtas kortas, apie jose esančius simbolius, svarstė, ką jie pasako, kodėl būtent jie atsirado ant kortos ir kokią prasmę jie suteikia. Šis susitikimas iš tiesų buvo ypatingas, moterims Sielos koliažo technika buvo nauja ir neišbandyta patirtis, kai kurios teigė, kad šį metodą būtinai pabandys ir namuose- su draugėmis ar vaikais.

Po atgaivos sielai, kuriant koliažo kortą, lapkričio 18 d. vyko nuotolinis prevencinis susitikimas žinių pagilinimui- diskusijai. Susitikime kalbėta ir diskutuota apie smurto ir priklausomybių problematiką, išraiškos formas, nagrinėjant tai įtakojančias priežastis. Svarstytos galimybės, padedančios mažinti smurto ir priklasuomybių reiškimąsi visuomenėje, be abejo, kalbėta apie pagalbos prieinamumą ir būdus asmenims, susidūrusiems su šiomis problemomis. Įdomu tai, kad dalyvių manymu, valstybės lygmeniu dedamos pastangos mažinti smurto ir priklausomybių paplitimą visuomenėje yra per menkos. Kaip galimas prevencines priemones, kurios skatintų visuomenę netoleruoti smurto ir priklausomybių, dalyvės įvardijo socialinių reklamų sklaidą- mano, kad jos turėtų būti dažnesnės ir dar labiau atskleidžiančios šių problemų mąstą, bei galimas pasekmes.

Taip pat susitikimo metu kalbėta apie lytiškumo ugdymo šeimoje svarbą. Asmens lytiškumo raida prasideda nuo gimimo ir apima fizinius pokyčius vaikui augant ir bręstant, jo žinias, įsitikinimus apie save ir kitus kaip berniukus ar mergaites, elgesį, kurį vaikas demonstruoja. Vaiko žinias, elgesį veikia jo amžius, tai, kaip jis yra liečiamas, kaip jaučiasi dėl savo kūno, kas jo šeimoje yra priimtina, o kas ne. Turi įtakos ir tai, ką vaikas stebi, nes jis mokosi stebėdamas ir mėgdžiodamas suaugusiųjų elgesio modelius – tėvų tarpusavio santykius ir bendravimo stilių; jis perima žodžius, kuriuos vartoja šeimos nariai, mokytojai, kalbėdami apie kūno dalis, lytį. Be šeimos, vaikas taip pat mokosi iš daugelio kitų šaltinių, tokių kaip medijos, internetas, draugai ir jo paties gyvenimo patirtis. Todėl lytiškumo ugdymas itin svarbus šeimoje. Šeima- tai vaikui pati artimiausia aplinka, kur jis turi jaustis saugus, rūpimas, nesibaiminti būti sukritikuotas už nepatogius klausimus. Tėvai turėtų suprasti, kad ugdyti vaikų lytiškumą yra jų tiesioginė pareiga ir atsakomybė, nes nuo to priklauso vaiko poreikių tenkinimas, ar net gi saugumas. Kartu su dalyvėmis diskutuota, kaip veiksmingai kalbėti apie lytiškumą, kaip atsakyti vaikams į rūpimus klausimus, pateikta ir teorinė medžiaga. Susitikimo dalyvės pritarė, kad lytiškumo ugdymas yra bendras vaiko asmenybės ugdymas, nuolatinis nenutrūkstantis procesas, padedantis išsiugdyti vertybinę orientaciją, nuostatas, gebėjimus, kurių pagrindu žmogus, jau būdamas suaugęs, kuria savo santykius su aplinkiniais. Tėvų uždavinys- padėti ugdyti teigiamą santykį su savo kūnu ir darnius, pagarbos ir lygiavertiškumo principais pagrįstus santykius su aplinkiniais žmonėmis.

Susitikimo pabaigoje dalyvės turėjo galimybę prisiliesti prie naratyvinės terapijos metodo- padedamos specialisčių, kartu kūrė Gyvenimo medį, jame žymėjo savo patyrimus, svarbius ir reikšmingus žmones, įvykius, gyvenimo dovanas, gautas sau ir tas, kurias norėtų pačios padovanoti pasauliui. Medžio kūrimo metodika panaudota siekiant padėti dalyvėms pažvelgti į savo gyvenimo kelią atidžiau- praeities ir dabarties patirtis, lūkesčius, pasidžiaugti stiprybėmis ir apgalvoti svajones.

Paskutinė veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“ iniciatyva buvo numatytas grožio laikas. Visos programos rengimo metu, specialistės svarstė- kaip užbaigiant programą ypatingai padėkoti dalyviams, kad ryžosi skirti šiek tiek rudens sau- pasidžiaugti savimi, pasigilinti į save, praplėsti akiratį, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Kadangi į programą daugiausia įsitraukė moterys, nuspręsta, kad grožio procedūros būtų maloni staigmena  suteiksianti dalyvėms dar šiek tiek džiugių emocijų.

Ieškant socialinių partnerių, prie iniciatyvos programos įgyvendinimo prisijungti pasiūlyta Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Sektorinio praktinio mokymo centrui.  Centro vadovė Rūta Sutkuvienė nuoširdžiai prisidėjo prie programos įgyvendinimo, aktyviai bendradarbiavo, ieškojo tikslingų ir programos dalyvių lūkesčius atitinkančių grožio procedūrų. Lapkričio 23 d. Grožio paslaugų centre praktiką atliekančios būsimosios kirpėjos, kosmetikės ir vizažistės padovanojo moterims puikų laiką sau ir daug džiugių akimirkų. Na, o SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistės buvo supažindintos su Grožio paslaugų centro teikiamomis paslaugomis, vykdomomis mokymų programomis, turėjo galimybę apžiūrėti inovatyvias mokymų klases, susipažinti su centro teikiamų paslaugų įvairove, tobulėjimo galimybėmis. Tikime, kad ši graži draugystė su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Sektorinio praktinio mokymo centru išaugs į tvarius bendradarbiavimo santykius ir tikrai dar ne kartą galėsime pasidžiaugti kartu pasiektais tikslais. Kviečiame skaityti straipsnį: Grožio procedūros moterims iš Kauno raj. socialinių paslaugų centro dovanojo bendrystę ir šypsenas (foto)

Visas veiklų ciklas organizuotas atsižvelgiant į skirtingą dalyvių aktyvumą, gebėjimus bei interesus, naujų dalykų mokymas buvo pakeičiamas mokymusi, teorinės žinios buvo taikomos praktikoje ir atvirkščiai- iš praktinių patirčių atliktos refleksinės įžvalgos. Mokymų dalyvės  buvo įtraukiamos į bendrą darbą, diskusijas, galimus problemų sprendimų ieškojimus.

Pasirinktos veiklų ciklo temos suteikė galimybę mokytis „gyvai“ ir praktiškai- dalyvės aktyviai įsitraukė į veiklas, noriai domėjosi, kaip atlikti susitikimų metu numatytas praktines užduotis. Siekiant įgyvendinti veiklų ciklo tikslus- įgalinti asmenis savarankiškai pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, ugdyti saviraišką, drąsą, kūrybiškumą, gebėjimą pritaikyti įgytas žinias, paskatintinti atsakingai kurti santykius ir ryšius su vaikais, ugdant bendruosius gebėjimus- programos buvo integruotos į daugelį dalykų: prevencinių priemonių taikymas ir panaudojimas, socialinio darbo metodų panaudojimas ir pritaikymas, mokymų metu įgytų kompetencijų panaudojimas.

Dalyvavimas programoje dalyviams padėjo ugdyti bendruosius gebėjimus: komunikavimo (drąsiai išsako ir pagrindžia savo požiūrį nepažeidžiant savo ir kitų orumo); iniciatyvumo ir kūrybingumo (kūrybiškai mąsto, aktyviai ir kūrybiškai veikia, įtraukia kitus); asmeninių savybių (pažįsta save ir remiasi stipriosiomis savybėmis; atsižvelgiant į situaciją įvertina savo jėgas; siekia numatytų tikslų, ugdo kritinį mąstymą, sprendimų priėmimo gebėjimus); socialinių gebėjimų (gerbia kitų teises, atsakingai atlieka pareigas; pozityviai bendrauja, ieško pagalbos ir noriai ją priima, padeda kitiems, pilietiškumo ugdymas); gebėjimo mokytis (supranta savo mokymosi prasmę; išbando nurodytas strategijas).

Iš viso įvairiose veiklų ciklo programose dalyvavo 15 moterų, kurių vėliau buvo prašyta įvertinti programos tikslingumą ir naudingumą. Dalyvių amžius buvo tarp 24 m.- 65 m. Su apklausos rezultatais galima susipažinti: Rezultatai

Vertinimo rezultatai (pav.) iš tiesų džiugina ir motyvuoja ateityje siekti panašių veiklų kūrimo ir įgyvendinimo. Tikime, kad iš veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“ kiekviena dalyvė išsinešė šiek tiek daugiau ramybės, pasitikėjimo savimi, lengvumo, meilės sau ir kitiems.

 

„Jie tęsia savo kelionę per dykumą. Su kiekviena diena jaunuolio širdis darosi vis tylesnė. Ji daugiau nesikankina dėl praeities ar ateities, tik stebi dykumą ir kartu su juo geria Pasaulio Sielos taurę. Jo širdis ir jis pats tampa draugais, nuo šiol niekada neišduosiančiais vienas kito“.

Paulo Coelho

Veiklų ciklo „Padovanok sau rudens“ idėjos autorės, veiklų organizatorės ir užsiėmimų vedėjos: SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo specialistės Vilija Perevičienė, Aušra Ališauskienė, Rasa Vaičekonytė, Aistė Šalygina. Dailės terapijos užsiėmimą vedė psichologė Lina Ugnė Novikienė.

SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras
Skip to content