Author: kaunorspc
STOVYKLA “LAIKAS KARTU”
Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį pajūryje jau 4-ąjį kartą vyko SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Dienos socialinės globos centro organizuojama šeimų, auginančių neįgalius vaikus, stovykla „Laikas kartu“. Šeimos tradiciškai rinkosi į Lietuvos paraplegikų asociacijos Monciškėse įkurtame Ladšafto terapijos ir rekreacijos centre. Penktadienis buvo skirtas atvykimui ir susipažinimui, šeimos buvo kviečiamos sukurti mandalą iš gamtoje rastų medžiagų. Vėliau stovyklos dalyviai dalyvavo estafetėse „Drąsiau, stipriau, vikriau“, kurių metu vaikai su tėvais ir broliais/sesėmis bandė kartu atlikti gautas užduotis.
Šeštadienį stovykloje svečiavosi psichoterapeutas Mindaugas Karpuška, vedęs paskaitą tėvams, o tuo tarpu vaikų užimtumu rūpinosi animatoriai. Popietinėje dalyje Kūrybos ir užimtumo Stuba kvietė mamas giedoti sutartines kopose, ošiant jūrai ir pušims, o vaikai su tėčiais gamino aitvarus, kuriuos pajūrio vėjas puikiai kėlė aukštyn į dangų.
Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai rytą pradėjo su nuotaikinga Zumbos treniruote, o vėliau šeimos gamino drobinius maišelius, naudojant ekoprintą – sukuriant dailią šviežių augalų lapų kompoziciją ir ją užtvirtinant plaktuku. Stovyklą užbaigęs Kauno fortepijoninio trio koncertas-pasaka šeimoms stebuklingais muzikos garsais visus nukėlė į paslaptingą garsų pasaulį.
Jau tradicija tapusi stovykla leido šeimoms pabūti drauge, dalintis savo patirtimis ir linksmais nutikimais auginant ypatingus vaikus. Vis dar gyvename jos akimirkomis ir džiaugiamės galėdami matyti šeimų pokytį, bendrystę ir norą sugrįžti čia dar ir dar kartą.
LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DIENOS RENGINIO AKIMIRKOS
Lietuvos socialinių darbuotojų dienos išvakarėse Domeikavos laisvalaikio salėje vyko šventė, kurios metu gražiausi padėkos žodžiai buvo tariami Kauno rajone dirbantiems socialiniams darbuotojams. Meras už sunkų ir pasiaukojantį darbą specialistams įteikė 17 padėkų, 3 plaketės, o savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) buvo apdovanota Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė Lina Čapienė.
„Dėkoju už jūsų atsidavimą savo kilniam ir atsakingam darbui, už gerumą ir rūpestį tais, kam to reikia labiausiai. Ištikimybę savo profesijai jūs labai aiškiai parodėte šiais metais, kai prasidėjus karantinui, jūs buvote pirmose gretose kartu su šauliais, pareigūnais, savanoriais ir nepaisydami pavojaus savo pačių sveikatai, teikėte reikalingą pagalbą“, – šventės metu dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Daugiau apie renginį skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje.
SVEIKINIMAS SU TARPTAUTINE SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DIENA
PREVENCIJOS PASKAITOS “NEBIJOK KLAUSTI”
PRAKTINIAI PATARIMAI APIE SENSORINĘ (JUTIMINĘ) APLINKĄ
Pristatome praktinius patarimus, kaip pritaikyti namų aplinką tam, kad būtų galima atliepti vaiko, kuris patiria tam tikrus sensorinės integracijos sutrikimus, poreikius skirtingose situacijose (valgant, prausiantis, miegant ir pan.).
Kas yra sensorinė sistema? Žmogaus organizmas turi savitą jutiminę (sensorinę) sistemą, kuri priima informaciją, gaunamą iš aplinkos ir iš žmogaus organizmo. Nagrinėjant ir analizuojant žmogaus sistemas, kurios užtikrina pasaulio (aplinkos) ir savęs suvokimą, pristatomos aštuonios jutiminės (sensorinės) sistemos. Daugiausiai girdima yra apie 5 pagrindinius pojūčius: lytėjimas, matymas, klausymas, skonis ir kvapas. Tačiau raidos ir ugdymo procesuose svarbios yra ir dar trys sensorinės sistemos: vestibiuliarinė (leidžia jausti pusiausvyrą); propriocepcinė (kūno judėjimas) ir interocepcinė (kūno suvokimas).
Kaip veikia sensorinė sistema? Visų sensorinių sistemų veikimo procesas yra panašus. Jis prasideda atsiradus tam tikram aplinkos signalui (stimului/dirgikliui), pvz., šviesa, garsas ir pan. Į šį signalą reaguoja atitinkamos srities receptoriai (skonio, klausos…), kurie yra skirtingose kūno vietose. Kai signalas pasiekia receptorių, jis paverčiamas nerviniu impulsu ir nervų kanalais perduodamas į smegenis, kurios gautą informaciją apdoroja ir paruošia atitinkamą veiksmų planą. Veiksmas gali būti skirtingas (pvz., motorinis, kognityvinis..) arba kelių skirtingų veiksmų kombinacija, priklausomai nuo aplinkos dirgiklio, pavyzdžiui, jei dirgiklis stipri šviesa, tuomet smegenų pasiųstas veiksmas būtų užmerkti akis arba ranka jas užsidengti.
Yra išskiriami 3 sensorinės integracijos sutrikimų tipai:
- Padidintas jautrumas (sensory over responsivity);
- Nejautrumas (sensory under responsivity);
- Pojūčių paieška (sensory seeking).
Dažnai patys vaikai gali nesuprasti ir neįvardinti, kas su jais vyksta ir kokios stimuliacijos ar nusiramino reikia, todėl tėvų užduotis yra bandyti numatyti galimas priežastis ir dirgiklius, kurie sukelia nemalonius vaikui jausmus. Jų atpažinimas ir žinant, kaip į šiuos dirgiklius reaguoja vaikas, suteikia galimybę kontroliuoti situacijas ar joms pasiruošti iš anksto. Svarbu susikurti šeimos taisykles ir atsirinkti tai, kas iš tiesų yra svarbu jums ir vaikui ir kur galima vaikui suteikti daugiau savikontrolės.
Tikimės, kad ši informacija padės rasti būdus, kaip palengvinti vaiko sensorinę integraciją kasdien sutinkamose situacijose.
Ši informacija paruošta naudojant vebinaro „Sensory Processing Disorders – Adapting the Home Environment for Children with Disabilities“ medžiagą.
KVIEČIAME ATLIKTI PĖDUČIŲ MANKŠTĄ
Pagalba į namus karantino metu
Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, buvo perorganizuotas pagalbos į namus paslaugos teikimas. Viso karantino metu, pagalbos į namus paslauga yra teikiama užtikrinant gyvybiškai svarbius asmens poreikius: maisto nupirkimas/pristatymas, medikamentų pirkimas/pristatymas, malkų atnešimas, pečiaus pakūrimas, vandens atnešimas. Teikiamų paslaugų sudėtis, dažnumas ir trukmė priklauso nuo paslaugos gavėjo būklės.
Karantino metu, pagalbos į namus paslaugas teikia 28 darbuotojos. Paslaugomis naudojasi 118 paslaugos gavėjų, dar su 32 paslaugos gavėjais, darbuotojos palaiko nuotolinį kontaktą – bendrauja ir konsultuoja telefonu.
Socialinio darbuotojo padėjėjos, lankydamos paslaugos gavėjus, laikosi nustatytos tvarkos ir dėvi visas privalomas asmens apsaugos priemones. Bendru su paslaugos gavėjais sutarimu, atneštą maistą ir vaistus palieka prie durų. Socialinio darbo organizatorės Linos Grigės teigimu, paslaugų gavėjai yra išsiilgę bendravimo ne telefonu, todėl socialinio darbuotojo padėjėjos ir paslaugų gavėjai ieško ir randa būdų, kaip bendrauti: vieni kalbasi išlaikydami atstumą atviroje erdvėje, kiti per pravirą langą.
Garliavoje kuriasi dirbtuvės jaunuoliams su negalia
Garliavoje įsikūręs dienos centras AKVILA tiesia pagalbos ranką jaunimui su intelekto negalia. Jau netrukus jame pradės veikti socialinės dirbtuvės, kuriose bus gaminami sąsiuviniai Valdorfo pedagogikos mokykloms, taip pat užrašų knygutės, bloknotai.
Dirbtuvės įsikurs greta jau pusantrų metų veikiančio dienos centro ir VŠĮ „Socialinės terapijos namai“. Šiame centre dienos socialinės globos paslaugos teikiamos Kauno rajono, Kauno miesto bei Kaišiadorių rajono gyventojams.
„Vienu metu centre galės dirbti 10 suaugusių asmenų su intelekto negalia, kuriems nustatytas nuo 20 iki 55 procentų darbingumo lygis. Socialinių dirbtuvių veiklą organizuos ir lankytojams padės meistras, socialinis darbuotojas, jo padėjėjas, o produkcijos realizavimu rūpinsis vadybininkas“, – teigė AKVILA ir „Socialinės terapijos namų“ administratorė Jolita Čilvinaitė.
Socialinėse dirbtuvėse asmenys su intelekto negalia ne tik realizuos užimtumo ir savirealizacijos poreikius, bet ir ugdys savo darbinius įgūdžius. „Čia jie mokysis lankstyti ir komplektuoti popieriaus lapus sąsiuviniams, bloknotams, dirbti su nesudėtingais ir saugiais popieriaus įrišimo įrenginiais, pakuoti ir pristatyti klientams jau pagamintą produkciją“, – apie būsimą veiklą pasakojo J. Čilvinaitė.
Darbas bus derinama su socialinės terapijos metodais. „Kursime gydančią socialinę aplinką, kurioje formuojasi bendruomenė, didėja žmogaus savivertė, bendravimo gebėjimai, savarankiškumo įgūdžiai“, – pabrėžė J. Čilvinaitė.
Lietuvoje veikia šešios Valdorfo mokyklos, kurios per vienus mokslo metus sunaudoja 10-12 tūkst. specialių jiems gamintų sąsiuvinių, todėl centro darbuotojai tikisi, kad jau šį rudenį galės mokykloms pasiūlyti ir Garliavoje veikiančių dirbtuvių gaminamos produkcijos.
„Pasaulyje šiuo metu yra apie 1200 Valdorfo mokyklų, todėl dirbtuvių produkcijos rinka neapsiriboja vien Lietuvos teritorija. Planuojame turėti užsakovų ir iš užsienio. Taip pat ketiname gaminti užrašų knygutes, bloknotus ir kitą analogišką produkciją iš popieriaus“, – aiškino J. Čilvinaitė.
Dirbtuvės pirmiausia lauks lankytojų iš globos įstaigų ar grupinio gyvenimo namų, tačiau bus galimybių pakviesti ir bendruomenėje gyvenančius žmones su intelekto negalia. Centras laukia ir norinčių prie veiklos prisidėti savanorių, praktikantų.
Meno užimtumo grupė kūrybiškai leidžia karantino laikotarpį namuose
Karantino metu, nevykdant grupinių užsiėmimų, Socialinių paslaugų skyriaus meno užimtumo specialistė Daiva Sasnauskienė nuotoliniu būdu konsultuoja ir moko meno užimtumo grupę, kurią sudaro 16 vyresnio amžiaus asmenų. Grupės nariai, laikydamiesi karantino ir saugodami save, namuose laiko veltui neleidžia ir kuria meninius dirbinius.
O išmonės grupės nariams netrūksta: kas teptuką, kas adatą ir siūlą į rankas paėmęs, laiką stengiasi leisti, užsiimdamas savo mėgiama veikla. Pozityvus požiūris ir mėgstama veikla – tai jų receptas, kaip išlaikyti veide šypseną, o širdyje ramybę karantino metu. Dalinamės grupės narių darbais:
Genovaitės Marcikevičienės darbai: Albinos Žilienės darbai:
Laimos Senkuvienės ir Joandros Žemaitaitienės darbai:
