Autorius: Kristina Banuškevičienė

Spalio 10 d. – pasaulinė psichikos sveikatos diena

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Ši diena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą.

Priminimas mums, kad gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų psichikos sveikatos. Tai – gera savijauta, emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis džiaugtis gyvenimu, išgyventi sunkumus, gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Siekiant geresnės psichikos sveikatos svarbiausia yra stiprinti psichinį atsparumą. Tad pravartu prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas dienos režimas, bendravimas su tais, kuriuos mylite, poilsis, mėgiama veikla, rūpinimasis savimi, meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt. – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

Ši diena – puiki proga sustoti ir pagalvoti apie savo psichinę sveikatą, pasirūpinti savimi. Ar atsimenate, kada paskutinį kartą jautėtės puikiai? Ko gero atsakysite, kad tokie momentai yra itin reti, nes intensyvaus gyvenimo laikais, nuolat patiriate nervinę, psichinę ir emocinę įtampą.

Stresas, patiriamas darbe yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Norint kovoti su stresu, reikia suprasti kaip jis veikia. Streso metu padaugėja streso hormonų, žmogaus organizmas mobilizuojasi – jėgos nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia. Kai jos veikia trumpą laiką, nepridaro žalos, bet jei veikia ilgai, organizmas pavargsta ir atsiranda įvairiausių negalavimų: galvos, skrandžio, širdies ir t.t. Labai svarbu išmokti atsikratyti emocinės įtampos. Ji priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į įvykius. Geriausia išmokti reaguoti kitaip ir vadovautis nuomone, kad gyvenimas – tai 10 proc. to, kas atsitinka, ir 90 proc. to, kaip į tai reaguojama. Stresas žalingas tada, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško išeities, užsisklendžia savyje. Taigi pavojingas ne pats stresas, o netinkama reakcija į jį. Jei pastebėjote, jog dažnai reaguojate labai stipriai, viską nudažote juoda spalva, verta susimąstyti ar ne laikas keisti savo mąstymą. Supratimas, kad tai ne pasaulio pabaiga, ir juoda nėra tokia jau juoda, mums duoda galimybę pakeisti savo nuostatas, mąstymą iš negatyvaus į pozityvų, rasti savyje jėgų eiti toliau, patikėti, kad pasaulis nėra tik iš blogio, kad jame yra ir daug gėrio. Realiau į viską žiūrint, patirsite mažiau streso. Pasaulio nepakeisite, bet pakeitę savo nuostatas, pamatysite kaip pasikeis pasaulis. Pyktis pritraukia dar daugiau pykčio, o meilė – dar daugiau meilės.

Psichikos sveikata tai:

 

Rekomenduoju:

Nick Vujicic

Nėra rankų, nėra kojų, nėra problemų

https://www.youtube.com/watch?v=B-Uuq6bWXig

 

Kūno skenavimas

https://www.youtube.com/watch?v=KLAu9DgPSqk

 

Atsipalaidavimo pratimai

https://www.youtube.com/watch?v=r20GqfO8v2c

 

10 labiausiai raminančių dainų

Skaitykite daugiau:

https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/neuromokslininkai-yra-atrade-daina-kuri-65-proc-sumazina-nerima.d?id=74772832

  1. Marconi Union – Weightless
  2. Airstream – Electra
  3. DJ Shah – Mellomaniac (Chill Out Mix)
  4. Enya – Watermark
  5. Coldplay – Strawberry Swing
  6. Barcelona – Please Don’t Go
  7. All Saints – Pure Shores
  8. Adele – Someone Like You
  9. Mozart – Canzonetta Sull’aria
  10. Cafe Del Mar – We Can Fly

 

Parengė psichologė Lina Ugnė Novikienė

 

 

 

Rugsėjo 10-oji Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Kas 40s pasaulyje nusižudo žmogus ♦ Kas 3s kas nors bando žudytis ♦ Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35metų amžiaus žmonių grupėje ♦ Kiekviena savižudybė atsiliepia mažiausiai 6 žmonėms ♦

Gyvenimas kartais labai panašus į važiavimą dviračiu – nepaisant  visų nuokalnių ir įkalnių reikia palaikyti balansą norint judėti toliau. Taigi Tarptautinė savižudybių prevencijos organizacija kviečia visame pasaulyje paminėti šią dieną minant dviračiais. Šių metų tikslas drauge numinti tiek kilometrų, kad juos sudėjus gautųsi „apmynimas” aplink žamės rutulį (https://www.iasp.info/wspd2020/cycle-around-the-globe/) , taip didinant pasaulio žmonių sąmonigumą savižudybių problemos tema. Minkime už gyvenimą, į gyvenimą, dėl gyvenimo. Už tuos, kurie neatrado jėgų minti toliau ir dėl tų, kuriems reikia pagalbos įveikti kiekvieną metrą.

  • Dviračių žygis Kaune šiandieną, rugsėjo 10 d. 18.15 val. susitinkama prie Kauno pilies esančios Vyčio skulptūros. 18.30 val. pajudama link Lampėdžių.
  • Kas negali ir nespės minti šiandieną, gali užsiregistruoti puslapyje https://www.charityfootprints.com/eventdetails?id=450 ir nuo 09-10 iki 10-10 užregistruoti savo numintus kilometrus, taip prisidedant prie sąmoningumo didinimo akcijos.
  • Kas su dviračiu nėra geriausi draugai, kviečiami šiandieną 20val. uždegti žvakę lange, kaip pritarimą savižudybių prevencijai ir palaikymą nusižudžiusių žmonių artimiesiems.

Drauge minant šią dieną kviečiame peržvelgti ir pasikartoti mitus ir faktus apie savižudybę, bei pridedamei keletą filmų/knygų rekomendacijų šia tema.

MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBĘ:

1. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, vadinasi – jis iš tikrųjų nori mirti.
     Faktas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi. Dažniausiai norima pasitraukti/išnykti/pasislėpti tik tol, kol užklupę, atrodytų nebepakeliami sunkumai, išsispręs ar pranyks.

2. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jam jau niekas negali padėti.
     Faktas: Atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

3. Mitas: Klausimas apie savižudybę gali žmogų paskatinti nusižudyti.
     Faktas: Tiesus klausimas apie savižudybę ir atviras pokalbis gali tik padėti. Kalbėjimas apie savižudybę neskatina žmogaus aktyviems veiksmams. Priešingai, tai suteikia galimybę kalbėti apie savo išgyvenimus.

4. Mitas: Žmonės, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo.
     Faktas: Jeigu žmogus kalba apie savižudybę – rimtas ženklas, kad jis gali tai padaryti. 8 iš 10 žmonių, prieš nusižudydami, ne kartą užsimena, kalba arba rašo apie tai. Tai reikia priimti rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio – jie prašo pagalbos.

5. Mitas: Nusižudoma dažniausiai be jokio įspėjimo.
     Faktas: Dažniausiai žmonės praneša apie savo ketinimus nusižudyti.Tyrimai rodo, kad žmonės, prieš nusižudydami, dažnai įvairiais ženklais perspėja aplinkinius, ką ketina daryti.

6. Mitas: Gyvenime būna situacijų, kai savižudybė – vienintelė išeitis.
     Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai.

Knygos:

  • Dr. Ona Kristina Polukordienė ¨Psichologinės krizės ir jų įveikimas”;
  • Britt Pfluger, Jonny Benjamin „Nepažįstamasis ant tilto. Mano kelionė iš nevilties į viltį” .

Filmas: „Senas šautuvas” galite įsigyti ir peržiūrėti kino fondo puslapyje.

Kai ieškome pagalbos kitam:

Pasirūpinkite savimi. Savižudybės tema visada paveikia jausmus, todėl nevenkite pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kolegomis, draugais, artimaisiais ♥

 

Parengė psichologė Neringa Sutkutė

Vaikų vasara 2020!

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Švęsk vasarą – saulės perpildytas dienas ir žvaigždėtas naktis.

Gooseberry Patch

Vasaros neįsivaizduojame be vaikų juoko ir vaikystės be vasaros magijos neįsivaizduojame taip pat. Vaikai švenčia Vasarą visus tris mėnesius, o mes tik padedame skleistis jų kūrybiškumui ir pasaulėžiūrai organizuodami kūrybinius užsiėmimus, keliones po gražiausius pakaunės kampelius, ruošdami šventes pilnas žaidimų, nuotykių ir patirčių. Nes Vasarą galima švęsti kasdien!

 

 Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie kvietė mus į svečius ir kartu kūrė gražiausius vasaros prisiminimus: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, Kauno tvirtovės IX forto muziejui, Lietuvos zoologijos sodui, PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Basakojų takui, Kauno marių regioniniam parkui, Zalensų poilsio ir pramogų slėniui, Pažaislio vienuolyno administracijai, Vytauto Didžiojo karo muziejui, Velnių muziejui, Labdaros ir paramos fondui Nemuno krašto vaikai už bendrystę, Kauno rajono savivaldybės administracijos Čekiškės seniūnijos seniūnui Mečislovui Zavedskui už dovanėles vaikams, Laurai Simonaitytei už kruopštų darbą piešiant vaikams tatuiruotes. Ypatinga padėka SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinėms darbuotojoms dirbančioms su šeimomis ir atvejo vadybininkėms už veiklų organizavimą, kuriamą vaikystės pasaką ir gražiausius vasaros prisiminimus vaikams! Liko daugybė nuotraukų, kuriose – vaikų šypsenos ir juokas, jų kūrybinės idėjos ir vaikystės žavesys. Vaikystė, kaip ir vasara, prabėga labai greitai. Ir jos lieka tiek, kiek pasilieki širdy…

 

Praleisk vasarą kūrybiškai!

Posted on by Kristina Banuškevičienė

 

 

„Tuomet sekė tas gražus sezonas…Vasara… Oras buvo pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. O klimatas tapdavo tokiu tarsi būtų sukurtas iš viso vaikystės gaivumo.”

Henris Vodsvertas Longfelas

 

Jei dar nežinai ką įdomaus nuveikti vasaros atostogų metu – prisijunk prie Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro ir pasinerk į kūrybines veiklas! Tavęs laukia įvairios patyriminės veiklos, žaidimai gamtoje, diskusijos, pokalbiai Tau įdomiomis temomis ir daugybė kitų magiškų vaikystės siurprizų…

 

Prie Vaikų dienos centro kviečiame prisijungti vaikus nuo 7 metų amžiaus. Daugiau apie vaikų dienos centrą skaitykite čia

 

 

 

 

Šeimos diena!

Posted on by Kristina Banuškevičienė

 

„Jeigu Jūs galite apie tai svajoti, tai Jūs galite tai padaryti.”

Voltas Disnėjus

 

Gegužės 15 d. – Tarptautinė Šeimos diena! Šią dieną tradiciškai švenčiame ir šiemet, nors, tiesą sakant, ji nėra visai tradicinė… Šiemet Šeimos dieną kviečiame Jus drauge nuotaikingai paminėti nuotoliniu būdu, bet su dovanom, ir kaip visada spalvingai, kaip visada skaniai, kvapniai, jaukiai ir pasvajojant! Lai ši diena jums atneša daug gražių patyrimų ir atradimų, šviesių minčių ir geros nuotaikos! Bet pradėkime apie viską nuo pradžių 😉

Sakoma, kad kai laimingas pilvelis, laimingas ir žmogelis. Taigi, viena svarbiausių užduočių ruošiantis šventei – pasirūpinti gardumynais! Kviečiame į šį procesą pakviesti visus šeimos narius, o procese paplepėti ar sužaisti žodžių žaidimą ir kartu su vaikais pasigaminti labai paprastą, (bet ne prastą!), Šeimos gerovės skyriaus, Vaikų dienos centro vaikų mėgstamiausią – Tinginį. Receptą parsisiųsti galite čia: Tinginio receptas . Norėdami į šventės pasiruošimą įtraukti ir kuo daugiau šeimų, pakvietėme Garliavos ir Rokų seniūnijų šeimas pasidalinti savo mėgstamiausiais tradiciniais patiekalais. Gardumynų ir receptų sąrašas netrumpas, todėl išleidome visą žurnalą, kurį bevartant, tikime jog tikrai atrasite nuostabių patiekalų idėjų, tinkančių šventei ir kasdienai. Žurnalą pavartyti galite čia: Tradiciniai šeimų receptai.

Kai jau turime vaišes, laikas pramogoms ir linksmybėms. Tam, kad netrūktų įdėjų visam savaitgaliui – surinkome mums įdomiausius žaidimus ir surašėme į vieną vietą. Išsirinkti žaidimą sau arba žaisti visus iš eilės, galite čia: Žaidimai Šeimos dienai. O jei jau visus žaidimus išbandėte, išpakuokite šią, su meile, mūsų paruoštą dovaną Jums. Tikimės, kad ji padės sužinoti kažką naujo apie artimiausius žmones, smagiai praleisti laiką, kartu saugioje aplinkoje šiek tiek pakvailioti ar paliūdėti, jei sėkmė nusisuko ir kurti šiltus tarpusavio santykius, paremtus pagarba ir pasitikėjimu, o visa tai kartu, sukurs jaukų šios Šeimos dienos atsiminimą Jūsų šeimos širdyse. Dovana – žaidimas šeimai

O dabar, kai jau esame sotūs, sušilę nuo vienas kito artumos ir atradimų, kviečiame Jus mūsų tradiciniam Svajonių koliažui tema: „Mano svajonių diena su šeima“. Svajonės įgalinimui Jums reikės: lapo popieriaus, ant kurio kursime koliažą, sausų klijų, žirklių (arba galima plėšyti rankomis), akimirkos sau ir senų žurnalų, kuriuose ieškokime savo svajonių dienos su šeima fragmentų ir elementų, kurie jaudina iki širdies gelmių, virpina svajones, švelniai apkabina prisiminimuose… Nerkite į kūrybą ir kurkite savo svajonių dieną! V. Disnėjus sakė: Jeigu Jūs galite apie tai svajoti, tai Jūs galite tai padaryti. O savo sukurtais koliažais ir svajonių dienos vizualizacijomis, kviečiame dalintis mūsų socialinio tinklo Facebook paskyroje: gal jūsų svajonių diena įkvėps kitus? 😊

Po kartu praleistos dienos, jaukaus vakaro neįsivaizduojame be gero filmo. Turime jums paruošę ir sąrašą nuostabių istorijų, tinkančių žiūrėti visai šeimai kartu. Sąrašą galite parsisiųti čia: Filmų sąrašas .

 

Gero ir prasmingo laiko kartu!

 

Šiltai, su meile,

Šeimos gerovės skyrius

 

 

 

 

Emocinė psichologinė pagalba

Posted on by Kristina Banuškevičienė

Pasidalinus savo jausmais ir mintimis, kylančiomis šiuo metu, gali būti kur kas lengviau išgyventi karantino laikotarpį, darbą bei mokinimąsi namuose, o taip pat drauge gali būti lengviau rasti įvairesnių būdų kaip susidoroti su iššūkiais ir kylančiomis emocijomis. Karantino laikotarpiu pradėjo veikti nemokama, nacionalinė ir vieninga emocinės paramos telefonu linija, į kurią galite paskambinti numeriu 1809. Paskambinę galėsite pasirinkti su kurios emocinės pagalbos linijos savanoriais, konsultantais bei psichikos sveikatos specialistais, psichologais norėtumėte pasikonsultuoti: „Jaunimo linijos“, „Vaikų linijos“ – jaunimui ir vaikams, „Vilties linijos“ suaugusiems, „Pagalbos moterims linijos“, ar „Sidabrinės linijos“ senjorams, ir su jais būsite sujungti. Taip pat, vis dar galite skambinti tiesiogiai į emocinės paramos linijas nurodytais numeriais. O jeigu šiuo metu rasti erdvės ir vietos pokalbiui sudėtinga, primename, jog daugumai linijų galima rašyti laiškus, ar pasikalbėti internetinio pokalbio metu (angl. chat).

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat primena: jei susiduriate su rimtesniais psichologiniais sunkumais – šiuo metu visi psichikos sveikatos centrai Lietuvoje teikia nuotolines psichiatrų ir psichologų konsultacijas, todėl šios paslaugos yra prieinamas pacientams, kuriems jų reikia.

Kartais pasikalbėjus gali būti lengviau. Nelikime su savo jausmais po vieną.

 

Informacija: Kai nerimas užvaldo… Kaip padėti sau?

Pagalba sau – tai svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą, pritaikytą COVID-19 pandemijos poreikiams. Ekstremalioji situacija ypatingai paveikė visuomenės psichikos būseną, todėl pasirūpinti savo emocine sveikata svarbu kaip niekad.

Projektą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savo sričių ekspertais.

https://pagalbasau.lt/

 

 

Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centro veikla karantino laikotarpiu

Posted on by Kristina Banuškevičienė

 

“Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.”

Paulo Coelho

 

Karantino laikotarpis iš tiesų nelengvas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Pirmas žingsnis, norint padėti vaikams įveikti sunkumus – tai kalbėtis su jais apie tai, kas vyksta jų viduje. Dažnai vaikas pats nedrįsta pradėti tokio pokalbio arba tiesiog nežino, kaip papasakoti, ką jis jaučia, todėl suaugusiojo pagalba čia labai svarbi. Viena svarbiausių taisyklių suaugusiems – į stresą keliančią situaciją patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaikus padedant jiems suprasti, kad jausti baimę ir nerimą yra normalu, pasikalbėti apie tai, ką šioje situacijoje galime padaryti: kaip padėti sau, kokių saugumo priemonių būtina laikytis. Nemažiau svarbu išlaikyti dienos struktūrą ir režimą su labai aiškia poilsio, mokymosi ir žaidimų dienotvarke. Svarbiausia šiuo visiems įtemptu laikotarpiu – prasmingai drauge leisti laiką, bendrauti ir žaisti.

 

Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centras tęsia savo veiklą ir karantino laikotarpiu. Vaikai susibūrė į virtualų bendrystės ratą, kad kartu išgyventi šį laiką būtų lengviau. Virtualioje, suaugusiojo prižiūrimoje, erdvėje saugiai galima pasidalinti savo jausmais ir mintimis apie tai kas neramina, kartu paminėti svarbias metų dienas, skaityti knygas, diskutuoti, sportuoti, dalyvauti viktorinose, į virtualią erdvę pasikviesti svečių. Ir vaikai dar kartą mus, suaugusius, stebina – savo lankstumu, kūrybiškumu, įsitraukimu į naujas, kitokios formos veiklas ir beribiu vaikišku pozityvumu.

Vaikams apie koronavirusą (COVID-19)

 

Skip to content