Konfliktiškų skyrybų poveikio mažinimas vaikams, pasitelkiant psichoedukaciją
Skyrybos – sudėtingas gyvenimo etapas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Nors daugelis žmonių tikisi sukurti ilgalaikius santykius, realybėje nemaža dalis porų išsiskiria. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvoje registruota 7 231 ištuoka, o daugiau nei pusė besiskiriančių porų turi nepilnamečių vaikų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. net 54,9 % išsituokusių porų augino bendrus vaikus iki 18 metų. Nors pats išsiskyrimas nebūtinai turi turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, didelis konfliktų lygis tarp tėvų dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, darančiu neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichologinei gerovei. Konfliktiškos skyrybos gali paveikti vaikų savijautą, elgesį, santykius su aplinkiniais bei jų ateities požiūrį į šeimą.
Emocinė įtampa ir nesaugumo jausmas
Kai tėvai nuolat ginčijasi, kaltina vienas kitą ar įtraukia vaikus į savo konfliktus, vaikai dažnai patiria didelę emocinę įtampą. Jie gali jaustis pasimetę, išsigandę ar kalti dėl susidariusios situacijos. Dalis vaikų pradeda manyti, kad būtent jų elgesys ar buvimas šeimoje sukėlė tėvų nesutarimus.
Toks nuolatinis stresas gali sukelti nerimą, liūdesį ar net depresijos požymius. Vaikai gali pradėti jausti nesaugumą dėl savo šeimos ateities, o tai ypač stipriai veikia ankstyvosios vaikystės ir ikimokyklinio amžiaus vaikus (apie 3–6 metus), nes šiame raidos etape jų saugumo jausmas labai priklauso nuo stabilios kasdienės rutinos, nuoseklių santykių su pagrindiniais globėjais ir prognozuojamos šeimos aplinkos.
Lojalumo konfliktas
Konfliktiškų skyrybų metu vaikai dažnai atsiduria lojalumo konflikte. Tėvai gali tiesiogiai ar netiesiogiai spausti vaiką pasirinkti vieną iš jų pusę. Vaikas gali jausti, kad parodydamas meilę vienam iš tėvų išduoda kitą.
Toks vidinis konfliktas gali sukelti stiprų emocinį stresą ir kaltės jausmą. Vaikai gali pradėti slėpti savo jausmus ar vengti atvirai kalbėti apie santykius su kitu tėvu, kad išvengtų papildomų konfliktų. Remiantis tyrimais, 7–12 m. amžiaus vaikai geriau supranta situaciją, tačiau dažniau patiria lojalumo konfliktą ir emocinį stresą.
Elgesio ir mokymosi sunkumai
Dėl nuolatinės įtampos namuose kai kurie vaikai pradeda patirti sunkumų mokykloje. Jie gali tapti mažiau susikaupę, prarasti motyvaciją mokytis ar dažniau konfliktuoti su bendraamžiais ar mokytojais. Kai kurie vaikai savo emocinę įtampą išreiškia agresyvesniu elgesiu, kiti – priešingai, tampa uždaresni, labiau linkę atsiriboti nuo socialinių santykių. Tyrimų duomenimis, 13–18 m. amžiaus vaikai gali stipriau reaguoti pykčiu, atsiribojimu ar elgesio problemomis.
Poveikis ateities santykiams
Vaikai, augę labai konfliktiškoje aplinkoje, kartais gali sunkiau kurti pasitikėjimu grįstus santykius su kitais žmonėmis. Jie gali bijoti konfliktų, vengti artumo arba, priešingai, manyti, kad konfliktai yra normali santykių dalis.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi vaikai patiria ilgalaikių neigiamų pasekmių. Didelę reikšmę turi tai, ar tėvai geba po skyrybų bendradarbiauti ir užtikrinti vaikui saugią, stabilią aplinką.
Skyrybų psichoedukacijos programa
Skyrybų psichoedukacija – tai speciali programa, skirta padėti besiskiriantiems ar jau išsiskyrusiems tėvams suprasti skyrybų poveikį šeimai, ypač vaikams. Ja siekiama kelių svarbių tikslų:
- padėti normalizuoti besiskiriančių porų būseną ir emocines reakcijas;
- paaiškinti, kaip skyrybos veikia vaikus ir jų savijautą;
- padėti tėvams susitelkti į vaikų interesus konfliktinėse situacijose;
- suteikti žinių apie konstruktyvų bendravimą ir konfliktų sprendimą;
- padėti tėvams mokytis tobulėti auginant vaikus po skyrybų.
Svarbiausia programos idėja – skatinti tėvus bendradarbiauti ir išlaikyti pagarbų tarpusavio santykį net ir po išsiskyrimo.
Nelikite vieni.
Registracija į grupę tel. +370 655 60 498.
Psichoedukacijos grupę skyrybas išgyvenantiems tėvams organizuoja ir veda atvejo vadybininkės Giedrė Fridrikaitė ir Vitalija Mockienė.
Publikaciją parengė atvejo vadybininkė Giedrė Fridrikaitė.