Autorius: kaunorspc

Visame pasaulyje gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė žmonių su negalia diena.

 

Šiandien džiaugiamės matydami, kad vis daugiau žmonių su negalia drąsiai dalyvauja įvairiuose renginiuose, programose, atskleidžia savo talentus ir sugebėjimus, išdrįsta imtis iniciatyvos.

Neįgaliesiems, jų artimiesiems ir globėjams Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga linkime neprarasti optimizmo bei stiprybės, kurią spinduliuoja kiekvieno iš Jūsų širdis.

 

SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro kolektyvas

Lietuvos socialinių darbuotojų dienos išvakarėse Domeikavos laisvalaikio salėje vyko šventė, kurios metu gražiausi padėkos žodžiai buvo tariami Kauno rajone dirbantiems socialiniams darbuotojams. Meras už sunkų ir pasiaukojantį darbą specialistams įteikė 17 padėkų, 3 plaketės, o  savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) buvo apdovanota Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė Lina Čapienė.

„Dėkoju už jūsų atsidavimą savo kilniam ir atsakingam darbui, už gerumą ir rūpestį tais, kam to reikia labiausiai. Ištikimybę savo profesijai jūs labai aiškiai parodėte šiais metais, kai prasidėjus karantinui, jūs buvote pirmose gretose kartu su šauliais, pareigūnais, savanoriais ir nepaisydami pavojaus savo pačių sveikatai, teikėte reikalingą pagalbą“, – šventės metu dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Daugiau apie renginį skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje.

 

Pristatome praktinius patarimus, kaip pritaikyti namų aplinką tam, kad būtų galima atliepti vaiko, kuris patiria tam tikrus sensorinės integracijos sutrikimus, poreikius skirtingose situacijose (valgant, prausiantis, miegant ir pan.).

Kas yra sensorinė sistema? Žmogaus organizmas turi savitą jutiminę (sensorinę) sistemą, kuri priima informaciją, gaunamą iš aplinkos ir iš žmogaus organizmo. Nagrinėjant ir analizuojant žmogaus sistemas, kurios užtikrina pasaulio (aplinkos) ir savęs suvokimą, pristatomos aštuonios jutiminės (sensorinės) sistemos. Daugiausiai girdima yra apie 5 pagrindinius pojūčius: lytėjimas, matymas, klausymas, skonis ir kvapas. Tačiau raidos ir ugdymo procesuose svarbios yra ir dar trys sensorinės sistemos: vestibiuliarinė (leidžia jausti pusiausvyrą); propriocepcinė (kūno judėjimas) ir interocepcinė (kūno suvokimas).

Kaip veikia sensorinė sistema? Visų sensorinių sistemų veikimo procesas yra panašus. Jis prasideda atsiradus tam tikram aplinkos signalui (stimului/dirgikliui), pvz., šviesa, garsas ir pan. Į šį signalą reaguoja atitinkamos srities receptoriai (skonio, klausos…), kurie yra skirtingose kūno vietose. Kai signalas pasiekia receptorių, jis paverčiamas nerviniu impulsu ir nervų kanalais perduodamas į smegenis, kurios gautą informaciją apdoroja ir paruošia atitinkamą veiksmų planą. Veiksmas gali būti skirtingas (pvz., motorinis, kognityvinis..) arba kelių skirtingų veiksmų kombinacija, priklausomai nuo aplinkos dirgiklio, pavyzdžiui, jei dirgiklis stipri šviesa, tuomet smegenų pasiųstas veiksmas būtų užmerkti akis arba ranka jas užsidengti.

Yra išskiriami 3 sensorinės integracijos sutrikimų tipai:

1. Padidintas jautrumas (sensory over responsivity);
2. Nejautrumas (sensory under responsivity);
3. Pojūčių paieška (sensory seeking).

Dažnai patys vaikai gali nesuprasti ir neįvardinti, kas su jais vyksta ir kokios stimuliacijos ar nusiramino reikia, todėl tėvų užduotis yra bandyti numatyti galimas priežastis ir dirgiklius, kurie sukelia nemalonius vaikui jausmus. Jų atpažinimas ir žinant, kaip į šiuos dirgiklius reaguoja vaikas, suteikia galimybę kontroliuoti situacijas ar joms pasiruošti iš anksto. Svarbu susikurti šeimos taisykles ir atsirinkti tai, kas iš tiesų yra svarbu jums ir vaikui ir kur galima vaikui suteikti daugiau savikontrolės.

Tikimės, kad ši informacija padės rasti būdus, kaip palengvinti vaiko sensorinę integraciją kasdien sutinkamose situacijose.

Ši informacija paruošta naudojant vebinaro „Sensory Processing Disorders – Adapting the Home Environment for Children with Disabilities“ medžiagą.

 

Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, buvo perorganizuotas pagalbos į namus paslaugos teikimas. Viso karantino metu, pagalbos į namus paslauga yra teikiama užtikrinant gyvybiškai svarbius asmens poreikius: maisto nupirkimas/pristatymas, medikamentų pirkimas/pristatymas, malkų atnešimas, pečiaus pakūrimas, vandens atnešimas. Teikiamų paslaugų sudėtis, dažnumas ir trukmė priklauso nuo paslaugos gavėjo būklės.

 

 

Karantino metu, pagalbos į namus paslaugas teikia 28 darbuotojos. Paslaugomis naudojasi 118 paslaugos gavėjų, dar su 32 paslaugos gavėjais, darbuotojos palaiko nuotolinį kontaktą – bendrauja ir konsultuoja telefonu.

 

Socialinio darbuotojo padėjėjos, lankydamos paslaugos gavėjus, laikosi nustatytos tvarkos ir dėvi visas privalomas asmens apsaugos priemones. Bendru su paslaugos gavėjais sutarimu, atneštą maistą ir vaistus palieka prie durų. Socialinio darbo organizatorės Linos Grigės teigimu, paslaugų gavėjai yra išsiilgę bendravimo ne telefonu, todėl socialinio darbuotojo padėjėjos ir paslaugų gavėjai ieško ir randa būdų, kaip bendrauti: vieni kalbasi išlaikydami atstumą atviroje erdvėje, kiti per pravirą langą.