Demencija – vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Vienas iš pirmųjų ir ryškiausiai pastebimų demencijos požymių yra atminties silpnėjimas. Asmenys, patiriantys demenciją, neretai geba prisiminti praeitį, vaikystę, jaunystę, tačiau negali įsisavinti naujai gaunamos informacijos, pamiršta dabarties įvykius, ką tik atliktus veiksmus, negeba įvykių sudėlioti chronologine seka, dažnai nebeatpažįsta artimųjų. Kokybiniai atminties sutrikimai neretai gali turėti rimtų pasekmių, nes demencijos paveikti asmenys gali veikti pagal savo klaidingus įsitikinimus. Pavyzdžiui, asmuo, patiriantis demenciją, gali duoti pinigų kitam asmeniui, galvodamas, kad tas asmuo yra artimas draugas, arba klaidingai prisiminti, kad kažkur slėpė pinigus ir apkaltinti šeimos narius (globėjus), kaimynus, slaugytojus ar socialines paslaugas teikiančius darbuotojus juos pavogus. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kuomet asmuo, turintis demenciją, praleidžia reikiamą išgerti vaistų dozę, galvodamas, kad ją jau išgėrė.
Demencija paveikia ne tik asmens trumpalaikę atmintį bei pažinimo funkcijas, tačiau ir suvokimą. Demencijos paveiktas asmuo praranda ir bendravimo įgūdžius bei gebėjimą pasirūpinti savimi. Kuomet demencija stipriai paveikia asmens suvokimą, šią diagnozę turintis asmuo gali nesuprasti, kas jam yra sakoma, ir yra mažesnė tikimybė, kad galės atsakyti, nes jo kalba gali būti ribota. Bendraujant su demencijos paveiktu asmeniu rekomenduojama kalbėti ne garsiai, o lėtai ir kuo aiškiau tariant žodžius, kad demencijos sindromo paveiktas asmuo spėtų juos suvokti, gebėti išlaukti, kol asmuo atsakys.
Artimiesiems, gyvenantiems kartu su demencijos paveiktu asmeniu, neretai tenka prisitaikyti prie besikeičiančio artimo asmens elgesio, pritaikyti gyvenamąją aplinką, jog ji būtų saugi, bei apsvarstyti galimos pagalbos būdus, kadangi demencijos paveiktiems asmenims dažnai reikalinga individuali priežiūra bei pagalba. Rekomenduojama, kad asmens gyvenamosios patalpos būtų šviesių, pastelinių atspalvių, kadangi šviesios spalvos padeda nuraminti nervų sistemą, o pavyzdžiui, šviesiai mėlyna ar žalia spalvos padeda sumažinti nerimą. Taip pat svarbu, jog sienos, grindys ir baldai būtų kontrastingų (t.y. skirtingų) spalvų, kadangi tai padeda demenciją turintiems asmenims geriau atskirti zonas ar objektus. Vonios kambaryje, ypatingai šalia durų, tualeto ar vonios, rekomenduojama vengti tamsios arba juodos spalvos kilimėlių, kadangi demencijos paveikti asmenys juodos ar kitų tamsių atspalvių kilimėlius gali suvokti kaip prarają, dėl ko dažnai vengia ant jų lipti, jaučiasi nesaugiai, gali atsisakyti dėl to naudotis tualetu arba eiti į vonios kambarį.
Kaip padėti demencijos paveiktam artimajam plačiau skaitykite Socialinės globos namuose skyriaus socialinio darbo organizatorės Jolandos Šerelės straipsnyje – Demencija. Demencijos požymiai. Kaip padėti?